'''Abu Simbelas''' – archeologinė vieta pietų [[Egiptas|Egipte]], kurios pagrindiniai objektai – dvi šventyklos uolose. Vieta yra vakariniame Nasero ežero krante, apie 290 km į pietryčius nuo [[Asuanas|Asuano]]. Abu Simbelas yra įtrauktas į [[UNESCO]] pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kur vadinamas [[Nubija|Nubijos]] paminklais. Tai viena pagrindinių Egipto turizmo vietų.
[[Nilas|Nilo]] aukštupiuoaukštupio [[dykuma|dykumose]] - – romėnų laikais Abu Simbelas vadintas Nubija - – [[Ramzis II]] įsakė iškalti uolose dvi [[šventykla]]s. Šiandieną jos laikomas Ramzių valdymo laikotarpio ([[1291 m. pr. m. e.|1291]] - – [[1075 m. pr. m. e.]]) architektūros bei meno simboliais. Abiejų vakarianiame upės krante esančių šventyklų fasadus puošia milžiniškos statulos, išskaptuotos tiesios iš uolos - – tos pačios, kurioje iškirsti fasadai.
Faraono privilegija ir dieviškumą rodė mažesnės, deivei [[Hator]] (dangiškajai Ramzio žmonai) ir [[Nefertitė|Nefertitei]] (žemiškajai faraono žmonai) skirtos, šventyklos puošyba. Iš hipostilės atriumo ir celės sudarytą fasadą puošia šešios stovinčios valdovų poros statulos.
Iš pradžių šventyklos stovėjo ant Nilo pusėn žvelgiančių iškyšulio šlaitų. Jas [[1813]] m. atrado didysis šveicarų [[orientistas]] J. L Burkhardtas ([[1784]] m.- [[1814]] m.). Tačiau Nilo potvynių tręšiama Nubijos sritis [[XX a.]] patyrė didelių pokyčių. [[1898]] m. buvo pastatyta pirmoji Asuano užtvanka ir upės lygis pakilo. XX a. 6 dešimtmetyje pradėjus statyti antrąją, Sad el Alio, užtvanką, kilo pavojus Nubijos architektūros ir meno vertybėms - – kylantis Nasero saugyklos vanduo galėjo užlieti Abu Simbelio šventyklas. Joms gelbėti [[UNESCO]] [[1963]] m. organizavo gelbėjimo operaciją, kuriai pakako tik ketverių metų. Šventyklos buvo atskirtos nuo uolų, supjaustytos 30 [[tona|tonų]] luitais ir vėl surinktos vietovėje, esančioje 65,5 m aukščiau vandens lygio. Viskas sudėta lygiai taip pat, kaip stovėjo prieš tai. Statulos žvelgė ta pačia kryptimi, kaip tada, kai buvo pastatytos [[XIII a. pr. m. e.]]
