Ajubidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:AyyubidGreatest.png|Ajubidų teritorija galios viršūnėje valdant Saladinui [[1188]]  m.|thumb|right|300px]]

'''Ajubidai''' ([[arabų kalba]] الأيوبيون‎) - – [[kurdai|kurdų]] kilmės musulmonų dinastija, kurios galios centras buvo [[Egiptas|Egipte]]. Dinastiją įkūrė [[Saladinas]], ji valdė didžiąją dalį Artimųjų Rytų XII-XIIIXII–XIII a. Ajubidų šeima, valdant broliams Ajubui ir Širkujui, tarnavo [[Zengidai|Zengidams]] kaip kariai, kol juos nuvertė Saladinas, Ajubo sūnus. [[1174]]  m., Saladinas po Nur al-Din mirties pasiskelbė sultonu.<ref>Eiselen, Frederick Carl, ''Sidon: A Study in Oriental History'', (New York, 1907), 89.</ref> Po to jie pradėjo užkariavimus ir [[1183]]  m. valdė Egiptą, Siriją, Šiaurės Mesopotamiją, Jemeną, [[Hidžazas|Hidžazą]], Šiaurės Afrikos krantą iki [[Tunisas|Tuniso]]. Didžioji dalis [[Jeruzalės karalystė]]s atsidūrė Saladino rankose po pergalės Hatino mūšyje [[1187]]  m., bet kryžiuočiai per kelis metus atkovojo Palestinos pakrantę.

Po Saladino mirties jo sūnūs kovėsi dėl sultonato, bet sultonu tapo jo brolis [[al-Adil]] [[1200]]  m. Po 1230  m. Sirija atsiskyrė nuo Egipto, kol Egipto sultonas as-Salih Ayyub užėmė Siriją išskyrus [[Alepas|Alepą]] [[1247]]  m. Tuomet vietinės musulmonų dinastijos išvijo Ajubidus iš Jemeno, Hidžazo, kai kurių Mesopotamijos sričių. Atmušus kryžiuočių invaziją į [[Nilo delta|Nilo deltą]], [[Mameliukai|mameliukų]] generola i nuvertė [[al-Mu'azzam Turanshah]], kuris tapo as-Salih Ayyub įpėdiniu po jo mirties [[1250]]  m. Po to Ajubidų valdymas Egipte baigėsi, o Sirijos valdovo an-Nasir Yusuf bandymai atgauti Egiptą buvo nesėkmingi. [[1260]]  m. [[mongolai]] nusiaubė Alepą ir užėmė Ajubidų valdas. Mameliukai išvijo mongolus ir išlaikė Ajubidų valdžią [[Hama|Hamos]] kunigaikštystėje, kol nuvertė paskutinį valdovą [[1341]]  m.