Klasicizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
rv.
Eilutė 4:
Esminis klasicizmo bruožas – sekimas [[Antika|Antikos]] meno ir literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais, geriausiais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios [[harmonija|harmonijos]], tobulumo, absoliutaus [[grožis|grožio]], universalios tiesos.
 
== Literatūra ==
.
 
Klasicizmo autoriai, remdamiesi Antikos kūriniais, stengėsi objektyviai vaizduoti tai, kas žmogui būdinga, tipiška, o ne ieškoti kokių nors išskirtinių savybių; grožio norma jie laikė Antikos meną. Net [[literatūros žanras|literatūros žanrai]], kūrinių tematika ir [[stilius]] atitiko Antikos laikų literatūros dvasią. [[Tragedija|Tragedijose]] buvo laikomasi veiksmo, vietos ir laiko vienumo taisyklės: [[Drama|dramos]] siužetas privalo turėti tik vieną liniją, veiksmas privalo vykti vienoje vietoje ir trukti ne ilgiau kaip vieną parą. Iš Antikos tragedijų perimtas „aukštasis stilius“ vaizduojant kilnius, didingus, tragiškus dalykus, iš [[komedija|komedijų]] – „žemasis“ (buitinis) stilius. Kilniems dalykams perteikti tiko tik „aukštieji“ žanrai – tragedija, [[odė]], [[himnas]], buitiniams – „žemieji“: komedija, [[satyra]], [[epigrama]]. Kūrinių kompozicija ir pagrindinė mintis aiški, nuosekli. Literatūros kūriniams keliamus reikalavimus apibendrino [[Nikolas Bualo]] savo eiliuotame traktate „Poezijos menas“ ([[1674]]).
SF S sd f
 
Garsiausi klasicizmo epochos rašytojai:
* [[Žanas de Lafontenas]], kūręs pasakėčias pagal [[Ezopas|Ezopą]];
* [[Pjeras Kornelis]] (tragedijos „Medėja“, „Sidas“, „Horacijus“),
* [[Žanas Rasinas]] (tragedijos „Andromachė“, „Ifigenija“, „Fedra“),
* [[Moljeras]] (komedijos „Tartiufas“, „Don Žuanas“, „Šykštuolis“, „Tariamas ligonis“).
 
== Architektūra ==
{{pagr|Klasikinė architektūra}}
[[Vaizdas:CathedralVilnius.jpg|300px|thumb|[[Vilniaus katedra]] - klasicizmo paminklas]]
 
[[Architektūra|Architektūroje]] klasicizmas suprantamas kaip klasikinis stilius, paplitęs Europoje XVII a. pradžioje – XIX a., kurios svarbiausias bruožas buvo grįžimas prie antikinės architektūros principų - harmonijos, paprastumo, griežtumo, logiško aiškumo ir monumentalumo. Klasicizmo stiliaus statiniai buvo proporcingi, simetriški, kukliai dekoruoti. Klasicizmas kai kuriuos kraštuose vėlyvajame egzistavimo laikotarpyje perėjo į [[ampyras|ampyrą]].
 
== Lietuvoje ==