190 705
pakeitimai
Tajai (Vietnamas): Skirtumas tarp puslapio versijų
S
nėra keitimo aprašymo
S |
|||
|
{{etninės grupės|
|grupė=
|paveikslėlis=
|užrašas=
|gyvskaičius= 1.550.423
|popvieta= {{flag|Vietnamas}}: 1.550.423
== Istorija ==
[[Vaizdas:In front of White Thai house (Lai Chau).jpg|thumb|250px|Baltųjų tajų tradicinis namas]]
{{main|Tajai (grupė)}}
Laikoma, kad Vietnamo tajų gyvenamas regionas yra visų [[tajai (grupė)|tajų]] protėvynė. Čia teka 9 tajų šventosios upės, tarp kurių yra [[Hongha|Nam Tao]], [[Da (upė)|Nam Te]], [[Ma (upė)|Nam Ma]], [[Mekongas|Nam Khun]] ir pan. Netoli nuo Laoso sienos yra '''Muang Thaeng''' slėnis ({{vi|Mường Thanh}} – „Dievo šalis“), kuriame yra [[Dien Bien Fu]] miestas. Tajų legendos pasakoja, kad būtent šiame mieste po [[potvynis|potvynio]] dievai pasiuntė išminčius, kurie nusausino laukus, o iš vandens buivolo atsirado žmonijos protėviai. Čia valdė ir legendinis karalius [[Khun Boromas]] ({{th|ขุนบรม|Khun Borom}}).
Pasak legendos, Khun Boromas išplėtė tajų žemes ir paskirstė jas savo septyniems sūnums. Tajų protėvynė dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose (dab. [[Huaphano provincija]]) atiteko sūnui ''Khun Chusong''. Vietos tajai nesuformavo vientisos valstybės, ir gyveno susiskaldę į kelioliką smulkių
XI a. Vietnamui iškovojus nepriklausomybę nuo Kinijos, [[Daivietas|Daivieto]] karalystė vykdė ekspansiją į tajų kraštus vakaruose, tačiau galutinai jų neprijungė: tajai išlaikė nemažą autonomiją. Nuo XIV a. teritoriją valdė [[Muang Phuan]] valstybė (1369–1478), kurios centras buvo dabartiniame rytų Laose. Šiai valstybei nusilpus, jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis: rytinė dalis (dab. šiaurės vakarų Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija) atiteko Daivietui (čia sukurta [[Čanninio provincija]] ({{vi|Tran Ninh}})), o vakarinę užkariavo [[laosiečiai|lao]] [[Lan Sango karalystė]] (išlaikyta vasalinė kunigaikštystė). Regioną valdant Vietnamui, į tajų gyvenamas žemes migravo kitos etninės grupės: iš Kinijos kėlėsi [[hmongai]] ir [[mienai]], o iš Raudonosios upės žemupio – etniniai [[vietnamiečiai]]. Šiuo metu tik 40 proc. regiono gyvetojų yra etniniai tajai.
Dėl lingvistinio artumo Vietnamo tajai išlaikė artimesnius kultūrinius ryšius su Laoso tajais, nei su vietnamiečiais. Iš Lan Sango paplito [[theravada|theravados budizmas]], tradicijos. [[Lao raštas|Lao rašto]] pagrindu buvo sukurti vietiniai [[juodųjų tajų raštas|juodųjų tajų rašmenys]]. 1707 m. subyrėjus Lan Sangui, atsikūrė Muang Phuanas, kuris siekė suvienyti tajų žemes. Regione kilo sukilimas, ir 1751 m. Vietnamo tajai atkūrė nepriklausomybę. Netrukus po to regione įsigalėjo [[Tailando karalystė]], kuri vietinių tajų nekontroliavo tiesiogiai, o per vasalinę [[Luangprabango karalystė|Luangprabango karalystę]]. Nepaisant to, vietos gyventojams Tailandas taikė panašią politiką, kaip ir kitoms periferijos tautoms. Dėl tos politikos daug vietos tajų buvo priverstinai iškeldinti į dabartinio Tailando teritorijas, kur iki dabar sudaro nemažą diasporą.
1884 m. šiaurinis Vietnamas ([[Tonkinas]]) atiteko [[Prancūzijos Indokinija]]i, 1888 m. prie jos prijungtos tajų žemės, o 1893 m. jai atiteko ir [[Luang Prabango karalystė]]. Prancūzijai valdant perbraižytos Vietnamo-Laoso sienos, Laosui atiduodant Huaphano provinciją, o Vietnamui – dabartinį šiaurės vakarų Vietnamą (t.y. 12 tajų muangų). Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, 1948
== Nuorodos ==
* [http://www.seasite.niu.edu/tai/TaiDam/introduction.htm Vietnamo tajų istorija]
| |||