Hmongų-mienų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9:
klasifikacija=[[Hmonginės kalbos|hmonginės]], [[mieninės kalbos|mieninės]], [[še kalba|še]]}}
'''Hmongų-mienų kalbos''', arba '''Miao-jao kalbos''' ({{zh|苗瑶语系|Miáo-Yáo}})
Hmongų-mienų kalbomis kalbėję gyventojai buvo vieni seniausių gyventojų Kinijos teritorijoje, susiformavę tikriausiai Jangdzės upės baseine, ir kinų šaltiniuose jie minimi jau nuo II tūkst. pr. m. e. Vėliau, III a. pr. m. e. jų gyvenamas teritorijas įtraukus į Kinijos imperiją, jie buvo masiškai asimiliuojami ir stumiami į kalnuotas vietoves, į pietus. Jų kalbos įtakojo pietinės Kinijos [[sinitinės kalbos|sinitines kalbas]]: pirmiausia [[šiangų kalba|šiangų]] ir [[ganių kalba|ganių]]. Dėl geografijos ir gamtos sąlygų įvairumo susiformavo daug smulkių kalbelių. Per pastaruosius
▲Hmongų-mienų kalbomis kalbėję gyventojai buvo vieni seniausių gyventojų Kinijos teritorijoje, susiformavę tikriausiai Jangdzės upės baseine, ir kinų šaltiniuose jie minimi jau nuo II tūkst. pr. m. e. Vėliau, III a. pr. m. e. jų gyvenamas teritorijas įtraukus į Kinijos imperiją, jie buvo masiškai asimiliuojami ir stumiami į kalnuotas vietoves, į pietus. Jų kalbos įtakojo pietinės Kinijos [[sinitinės kalbos|sinitines kalbas]]: pirmiausia [[šiangų kalba|šiangų]] ir [[ganių kalba|ganių]]. Dėl geografijos ir gamtos sąlygų įvairumo susiformavo daug smulkių kalbelių. Per pastaruosius 300-400 metų dėl nuolatinių persekiojimų dalis hmongų-mienų migravo į kalnuotas dabartinio Vietnamo, Laoso, Tailando teritorijas.
== Savybės ==
Kaip ir dauguma kitų Rytų ir Pietryčių Azijos kalbų, hmong-mienų kalbos yra vienskiemenės. Jų skiemenyje yra išvystytas pradinis priebalsis (gali būti iki 4 priebalsių kartu) ir balsiai-dvibalsiai, tačiau beveik nėra baigiamojo balsio (išskyrus neryškų ng). Kalboms būdingas ypač išvystytas tonalumas: kai kuriose kalbose jis siekia 12 tonų. Yra iškelta hipotezė, kad būtent ši hmongų-mienų kalbų savybė persidavė aplinkinėms kalboms (kai kurioms [[kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]], [[tajų-kadajų kalbos|tajų-kadajų]], [[austroazinės kalbos|austroazijiečių]]), kurios senovėje tonų neturėjo.
eilutė 17 ⟶ 18:
Kalboms būdinga SVO žodžių tvarka, ir pažymimieji žodžiai dažniausiai eina už daiktavardžio. Kalbose beveik nėra prielinksnių ir polinksnių, o jų funkciją atlieka būdvardžiai ir veiksmažodžiai. Ypač išvystyta skaitinių klasifikatorių įvairovė.
Nors yra išlikę legendų apie senovės rašmenis, iki moderniųjų laikų nė viena hmongų-mienų kalba nebuvo užrašoma.
== Klasifikacija ==
eilutė 23 ⟶ 24:
* [[Hmonginės kalbos]]:
** [[Bunu kalbos]]
** [[Čuangčiandiano kalbos]]
** [[Pahng kalba]]
** [[Čiandongo kalbos]]
** [[Šiangši kalbos]]
* [[Še kalba]]
* [[Mieninės kalbos]]:
** [[Biao-dziao kalba]]
** [[Dzaominių kalba]]
** [[Mian-dzinų kalbos]]
== Nuorodos ==
|