Che Guevara: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ky:Че Гевара, Эрнесто
Wejdas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
Visą gyvenimą E. Guevara kentėjo nuo [[astma|astmos]], tačiau tai netrukdė jam aktyviai gyventi ir sportuoti.
 
[[1948]] metaism. E. GevaraGuevara įstojo į [[Buenos Airių universitetas|Buenos Airių universitetą]] studijuoti medicinos. Su keliomis pertraukomis jį baigė [[1953]] metaism. Būdamas studentu, GevaraE. Guevara daug keliavo po Lotynų Ameriką, kur pamatė daug skurdo ir suprato, kad vienintelis būdas padėti šioms šalims yra [[revoliucija]]. Būtent šios kelionės paskatino E. GevarąGuevarą traktuoti [[Lotynų Amerika|Lotynų Ameriką]] kaip vientisą darinį. Jis pradėjo plėtoti suvienytos [[Ibero Amerika|Ibero Amerikos]] idėją, kurioje nebūtų sienų, tačiau kurią vienytų bendra [[metisai|metisų]] kultūra.
 
=== Gvatemala ===
Po universiteto baigimo GevaraE. Guevara išvyko į [[Gvatemala|Gvatemalą]], kur tuo metu prezidentas [[Jacobo Arbenz Guzman]] bandė vykdyti įvairias reformas, iš kurių svarbiausia buvo [[žemės reforma]]. Kaip tik tuo metu GevaraE. Guevara tapo gerai žinomas savo slapyvardžiu „Če“ (priežastis labai paprasta – GevaraE. Guevara labai dažnai naudojo žodį „če“, kas reiškia „draugas“, „draugužis“).
 
[[1954]] m. [[CŽV]] nuvertė Jacobo Arbenzą. E. Guevara kaltino [[JAV|Jungtines Valstijas]] [[imperializmas|imperializmu]] ir siekiu sutrukdyti besivystančioms šalims įvesti bet kokias reformas. Tai sustiprino jo įsitikinimą, kad tik [[socializmas]] gali išspręsti panašias problemas. Neilgai trukus E. Guevara paliko šalį, kadangi jam nepavyko įkalbėti J. Arbenzo atsakyti ginklu.
Eilutė 24:
=== Kuba ===
[[Vaizdas:Che Guevara - Grab in Santa Clara, Kuba.jpg|thumb|200px|Ernesto „Che“ Guevaros mauzoliejus Santa Klaroje (Kuba).]]
GevaraE. Guevara sutiko [[Fidelis Kastro|Fidelį Castro]] ir jo brolį [[Raúl Castro|Raúlį]] [[Meksikas|Meksike]], kur pastarieji bandė gauti politinį prieglobstį po išvarymo iš Kubos. Broliai Castro ruošėsi grįžti į Kubą ir nuversti generolą [[Fulgencio Batista|Fulgencio Batistą]], kuris užgrobė valdžią per [[1952]] m. prezidento rinkimus. E. Guevara tuoj pat prisijungė prie vadinamojo Liepos 26-osios judėjimo.
 
F. Castro kartu su E. Guevara ir dar 80 vyrų atplaukė prie Kubos krantų, kur juos užpuolė F. Batistos kariai. Išsigelbėjo 12 vyrų, kurie pabėgo į [[Siera Maestra|Siera Maestros]] kalnus ir pradėjo telkti savo pajėgas. E. Guevara, iki tol buvęs tik gydytoju, dabar tapo vienu iš geriausių F. Kastro karių. Jis pasižymėjo drąsa ir disciplinuotumu. Jis taip pat buvo atsakingas už nepaklusnių ar dezertyravusių kareivų eliminavimą. Žinoma, tai buvo viena iš priemonių E. Guevarai atsikratyti konkurentų ar nepritariančių jo ideologijai. Netrukus E. Guevara užėmė vieną iš aukščiausių postų sukilėlių armijoje. [[1958]] m. po jo vadovaujamo mūšio [[Santa Klara|Santa Klaroje]] F. Batista buvo priverstas užleisti valdžią.