Tajai (Vietnamas): Skirtumas tarp puslapio versijų

41 pridėtas baitas ,  prieš 9 metus
S
[[Vaizdas:VietnamNorthwesternmap.png|thumb|left|150px|Tajai gyvena šiaurės vakarų Vietname]]
Vietnamo tajai gyvena kalnuotame ir džiunglėmis apaugusiame krašte šiaurės vakarų Vietname ir sudaro dalį didesnės [[tajai (grupė)|tajų tautų grupės]], kuriai priklauso taip pat [[šanai]], [[laosiečiai|lao]], Tailando [[tajai]]. Vietnamo tajus sudaro kelios skirtingos etninės grupės:
* ''Tai Dam'' ("juodieji„juodieji tajai"tajai“, {{vi|Tày Đăm}}) - – šiauriausias pogrupis. Jų gyvenamos žemės šiaurėje ribojasi su [[žalieji tajai|žaliaisiais tajais]] (Tai Lu), kurie Vietname oficialiai priskiriami atskirai etninei grupei - – [[Lu (tauta)|lu]]. Dalis juodųjų tajų gyvena Kinijoje, kur priskiriami [[Dajai|dajų]] etninei grupei;
* ''Tai Don'' ("baltieji„baltieji tajai"tajai“ {{vi|Tày Khao}}) - – vidurinis pogrupis, dalis jų gyvena Kinijoje, kur priskiriami dajų etninei grupei;
* ''Tai Deang'' ("raudonieji„raudonieji tajai"tajai“ {{vi|Tày Đeng}}) - – pietinis pogrupis;
* ''Tai Thanh'' ({{vi|Tày Thanh}}) - – gyvena į pietus nuo Tai Deang;
* ''Tai Hang Tong'' ({{vi|Tày Mường}}) - – gyvena į pietus nuo Tai Thanh;
* ''Tai Do'' ({{vi|Tày Do}}) - – gyvena į rytus nuo Tai Hang Tong;
* ''[[Phu Thai]]'' ({{vi|Pu Thay}}) - – didesnė jų dalis gyvena [[Laosas|Laose]];
 
== Istorija ==
{{main|Tajai (grupė)}}
Laikoma, kad Vietnamo tajų gyvenamas regionas yra visų [[tajai (grupė)|tajų]] protėvynė. Netoli nuo Laoso sienos yra '''Muang Thaeng''' slėnis ({{vi|Mường Thanh}} – - "Dievo šalis"alis“), kuriame yra [[Dien Bien Fu|Dien Bien Phu]] miestas. Tajų legendos pasakoja, kad būtent šiame mieste po [[potvynis|potvynio]] dievai pasiuntė išminčius, kurie nusausino laukus, o iš vandens buivolo atsirado žmonijos protėviai. Čia valdė ir legendinis karalius [[Chun Boromas]] ({{th|ขุนบรม|Khun Borom}}).
 
Pasak legendos, Chun Boromas išplėtė tajų žemes ir paskirstė jas savo septyniems sūnums. Tajų protėvynė dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose (dab. [[Huaphano provincija]]) atiteko sūnui ''Khun Chusong''. Nuo XIV a. teritoriją valdė [[Muang Phuan]] valstybė (1369-14781369–1478), kurios centras buvo dabartiniame rytų Laose. Šiai valstybei nusilpus, jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis: rytinę dalį (dab. šiaurės vakarų Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija) atiteko [[Daivietas|Vietnamui]] (čia sukurta [[Tran Ninh provincija]]), o vakarinę užkariavo [[laosiečiai|lao]] [[Lan Sango karalystė]] (išlaikyta vasalinė kunigaikštystė). Šis padalinimas išliko iki XIX a. pabaigos.
 
Regioną valdant Vietnamui, į tajų gyvenamas žemes migravo kitos etninės grupės: iš Kinijos kėlėsi [[hmongai]] ir [[mienai]], o iš Raudonosios upės žemupio - – etniniai [[vietnamiečiai]]. Šiuo metu tik 40 proc. regiono gyvetojų yra etniniai tajai. 1707  m. subyrėjus Lan Sangui, atsikūrė Muang Phuanas, kuris siekė suvienyti tajų žemes. Regione kilo sukilimas, ir 1751  m. Vietnamo tajai atkūrė nepriklausomybę, ir kraštas liko praktiškai nekontroliuojamas iki prancūzų kolonizacijos.
 
1885  m. šiaurinis Vietnamas atiteko [[Prancūzijos Indokinija]]i, 1888  m. prie jos prijungtos tajų žemės, o 1893  m. jai atiteko ir [[Luang Prabango karalystė]]. Prancūzijai valdant perbraižytos Vietnamo-Laoso sienos, Laosui atiduodant Huaphano provinciją, o Vietnamui - – dabartinį šiaurės vakarų Vietnamą.
 
[[Kategorija:Vietnamo tautos]]