Alkoholizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Alkoholizmas'''  – liguistas potraukis ([[priklausomybė]]) gerti [[alkoholinis gėrimas|alkoholinius gėrimus]]. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.

[[Vaizdas:King Alcohol and his Prime Minister.jpg|thumb|150px|right|Karalius Alkoholis ir jo Ministras Pirmininkas. 1820  m. piešinys]]

[[Vaizdas:Alcohol by Country.png|thumb|300px|right|Gryno alkoholio kiekis kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui įvairiose pasaulio šalyse 2004  m. ([[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio Sveikatos Organizacijos]] duomenys)]]

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis  – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda [[traukuliai]], kaulų ir raumenų, [[galvos skausmas|galvos skausmai]], [[haliucinacija|haliucinacijos]] („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie [[abstinencijos sindromas|abstinencijos]] reiškiniai praeina.

* Atminties užtemimai - – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.

* Pastangos slėpti gėrimą - – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.

Vienas [[Lietuva|Lietuvos]] gyventojas 1997 metais suvartojo vidutiniškai 9,2 litro absoliutaus alkoholio, įskaitant [[kontrabanda|kontrabandinį]] ir įsigytąjį iš nelegalių [[prekeivis|prekeivių]], bet neskaitant nepramoninės ir naminės gamybos alkoholinių gėrimų (1994 metais  – 7 litrus, 1995 metais  – 9 litrus, 1996 metais  – 9,5 litro). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jeigu vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai 8 l gryno [[etanolis|etilo alkoholio]], valstybė praranda 6 procentus [[Bendrasis nacionalinis produktas|bendrojo nacionalinio produkto]].

Alkoholis  – viena iš ankstyvos [[Mirtis|mirties]] priežasčių. 10 procentų visų Lietuvoje užregistruotų mirčių susiję su alkoholio vartojimu. [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulinės sveikatos organizacijos]] Europos regioninio komiteto duomenimis, Europos valstybėse šis rodiklis yra 6–9 procentai.

Dauguma mirusiųjų  – jauni ir darbingi asmenys. 1990 metais iš 100 tūkstančių 45–64 metų asmenų nuo apsinuodijimo alkoholiu mirė 20, [[1996]] metais  – 36, nuo lėtinio alkoholizmo  – atitinkamai 17 ir 57, [[kepenų cirozė]]s  – 18 ir 19.

Mirtis dėl nelaimingų atsitikimų, [[trauma|traumų]], [[savižudybė]]s  – Lietuvoje itin didelė problema. Savižudybių Lietuvoje daugėja  – nuo 26 ([[1990]] metais) iki 45 ([[1997]] metais) 100 tūkstančių gyventojų, vyrų savižudybių standartizuotas rodiklis  – 81 ([[1997]] metais) 100 tūkstančių gyventojų. Apie 70 procentų savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu.

[[Oksfordo universitetas|Oksfordo universiteto]] paskelbtų 1995 metais tyrimų duomenimis, jeigu 10 procentų sumažėja alkoholio kiekis vienam gyventojui, 20 procentų sumažėja vyrų [[mirtingumas]] nuo [[ligų]], susijusių su alkoholio vartojimu, ir 5 procentais  – visų savižudybių ir žmogžudysčių.

Daugėja [[narkologija|narkologinių]] ligonių, kuriems gydyti narkologinėse įstaigose kasmet išleidžiama per 10 milijonų litų. Sergančiųjų [[alkoholinė psichozė|alkoholine psichoze]] Lietuvoje padaugėjo daugiau kaip 3 kartus: 1990 metais  – 12, 1997 metais  – 45,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis).

Sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu [[1995]] metais užregistruota 1950 atvejų, [[1996]] metais  – 1986 atvejai ir [[1997]] metais  – 1982 atvejai 100 tūkstančių gyventojų.

Tėvų [[globa|globos]] 1996 metais neteko apie 3 tūkstančius vaikų, 80 procentų jų  – iš asocialių ir rizikos grupės šeimų. Penktadalis nusikaltusių nepilnamečių buvo neblaivūs.

Kitų valstybių patirtis rodo, kad suvartojamų alkoholinių gėrimų kiekis vienam gyventojui nedidėtų, šių gėrimų [[kaina]] turėtų būti didinama pagal tokį ekonometrinį modelį  – alkoholinių gėrimų kainų prieaugis procentais yra lygus laukiamo vartojimo kainų prieaugio procentais ir 50 procentų laukiamo gyventojų pajamų prieaugio sumai.