Karolis II (Anglija): Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Karolis I (Anglija)|Karolio I]] antrasis sūnus ir vyriausias iš išlikusių gyvų vaikų. Per Anglijos revoliuciją [[1649]] m. nukirsdinus Karolio II tėvą, Škotijoje [[1650]] m. paskelbtas karaliumi. [[1651]] m. įsiveržė į Angliją, bet [[Oliver Cromwell|O. Kromvelio]] kariuomenės buvo sumuštas; pabėgo į [[Prancūzija|Prancūziją]], vėliau gyveno [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. [[1658]] m. mirus O. Kromveliui, Anglijoje padaugėjo monarchijos restauravimo šalininkų. [[1660]] m. O. Kromvelio karvedys G. Monckas įžengė su kariuomene į Londoną ir paleido parlamentą. Karolis II paskelbė [[Breda|Bredos]] deklaraciją, pagal kurią politiniams priešininkams suteikė amnestiją. Sušauktas naujas Parlamentas [[1660]] m. gegužę paskelbė Karolį II karaliumi. Karolio II pirmasis ministras E. Hyde'as atkūrė per revoliuciją pašlijusį [[Anglikonų bažnyčia|Anglikonų bažnyčios]] autoritetą. Nepaisant Bredos deklaracijoje paskelbtų pažadų, buvo persekiojami nonkonformistai ir [[presbiterionai]]. Už paskolą, gautą iš [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] [[Liudvikas XIV|Liudviko XIV]], sudarė su juo sąjungą, dėl kurios [[1672]] m. Anglija pradėjo karą su Nyderlandais. Per jį Anglija galutinai atėmė iš Olandijos [[Niujorkas|Niujorką]]. Siekdamas vienvaldystės [[1681]] m. paleido Parlamentą ir daugiau jo nebešaukė.<ref>{{VLE|IX|469||Karolis II}}</ref>

== Šaltiniai ==

{{ref}}