Kriminalistika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Edis1992 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Edis1992 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
 
== Lietuvos Kriminalistikos Raida ==
[[Lietuva|Lietuvos]] kriminalistika per daugelį dešimtmečių nuėjo sudėtingą, prieštaringą ir klaidų kelią - nuo empirinės (praktinės) iki mokslinės kriminalistikos. [[Teisė|Teisės]] literatūroje išskiriami trys pagrindiniai [[Lietuva|Lietuvos]] kriminalistikos raidos etapai. Tai [[Lietuvos istorija (1918–1940)|tarpukario Lietuvos]] ([[1918]]-[[1940]]), [[sovietmečio]] ([[1940]]-[[1990]]) ir nepriklausomos Lietuvos (nuo [[1990]]) kriminalistika.
Pirmieji nepriklausomos Lietuvos kriminalistikos žingsniai buvo nepaprastai sunkūs. Kriminalinė policija nusikaltimams aiškinti neturėjo nei priemonių, nei patyrusių specialistų. Nebuvo jokių nusikaltėlių sąrašų, albumų, registracijos, todėl nežinota, kiek ir kokių yra recidivistų, besislapstančiųjų ir kt. Neturėta net fotoaparato, dresuotų pėdsekių šunų nebuvo agentūros - viskam stigo lėšų. Padėtis šiek tiek pagerėjo trečiojo dešimtmečio pradžioje padidinus kriminalinės policijos etatų skaičių iki 140. [[1920]] m. milicija (iki [[1924]] m.Lietuvos [[policija]] buvo vadinama milicija) sulaikė 12 605 nusikaltėlius, tarp kurių daugiausia buvo žmogžudžių, plėšikų, vagių, dezertyrų, degtindarių ir valstybinių nusikaltėlių.
[[1922]] m. sukuriami įrenginiai nusikaltėliams registruoti ir indentifikuoti, o pirmieji daktiloskopijos bandymai buvo bene vienintelė patikimesnė indentifikavimo priemonė.[[1922]]-[[1923]] m. įvesta nauja centralizuota ieškomų asmenų skelbimo tvarka, parengtos ir pradėtos praktiškai taikyti nusikaltėlių registracijos sistemos.