Okeo kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Okeo kultūra''' ({{vi|Văn hóa Óc Eo}})  – [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[archeologinė kultūra]], paplitusi I-VIII–VII a. dabartiniame pietų Vietname ir pietų Kambodžoje. Tapatinama su kinų šaltiniuose minima [[Funanė]]s karalyste.

Okeo kultūros centras buvo Mekongo upės žemupis. Šis regionas yra vagojamas dirbtinių irigacijos kanalų. Vietos gyventojai dirbo žemę, augino ryžius, vandens buivolus, kiaules, kitus naminius gyvūnus. Kultūros gyvenvietėse randami papuošalai, keramika, monetos, religinės statulėlės. Didžiausia atrasta kultūros gyvenvietė buvo Okeo, stovėjusi netoli jūros ir naudota kaip uostas. Iš jos į šiaurę vedė vandens kelias į kitą svarbią kultūros gyvenvietę Angkor Borėjų (dabartinės Kambodžos teritorijoje).

Okeo kultūros atstovai vykdė plačią prekybą. Ji patyrė labai stiprią įtaką iš Pietų Azijos. Kultūros meno dirbiniuose jaučiami indiški motyvai, indiški mitologiniai personažai ir siužetai. Kultūros visuomenė buvo labai induizuota, čia randama įrašų [[sanskritas|sanskrito]] kalba. Nėra galutinai aišku, kokia kalba kalbėjo šios kultūros kūrėjai, tačiau spėtinaspėjama, kad jie galėjo būti proto-[[khmerai]] ar proto-[[čamai]].