Karmelitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

154 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
== Organizacijos ==
 
* [[Karmelio kalnas|Karmelio]] kalno Švenčiausios Mergelės Marijos brolių ordinas ({{lot| Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCarm}}) – pagrindinė karmelitų šaka. 2002 m. buvo 2015 [[vienuolis|vienuolių]] (iš jų 1366 kunigai) 332 [[vienuolynas|vienuolynuose]] 29 valstybėse. Ordiną [[1150]] m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas, o jo teises [[1226]] m. patvirtino [[popiežius]] [[Honorijus III]]. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į [[Europa|Europą]]. [[1291]] m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. Gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – [[Roma|Romoje]]. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių. [[1433]] m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją, [[1593]] m. atsiskyrė basieji karmelitai.
* Basųjų šventosios Mergelės Marijos iš Karmelio kalno ordinas ({{lot| Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCD}}) – vienuolija, atsiskyrusi nuo pagrindinės šakos XVI a. Jos atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitų šventųjų [[Teresė Avilietė|Teresės Avilietės]] ir [[Šv. Kryžiaus Jonas|Šv. Kryžiaus Jono]] veikla, o taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose;
* Nekaltosios Mergelės Marijos brolių karmelitų [[kongregacija]] ({{lot|Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae, CMI}}) – sirų – malabarų krypties karmelitų dvasingumo vienuolija, veikianti [[Indija|Indijoje]]. 2002 m. ji jungė 2199 narius (iš jų 1354 kunigus) 317 būstinių.
Karmelitų apranga – juodai - rudas diržu sujuostas [[abitas]], [[škaplierius]] ir [[pelerina]] su [[kapiušonas|kapiušonu]] bei baltos spalvos [[apsiaustas]] su [[pelerina]].
Basųjų karmelitų pelerina yra beveik dvigubai trumpesnė už senosios regulos karmelitų dėvimą peleriną.
 
== Karmelitai Lietuvoje ==
Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Iš viso [[LDK]] veikė 45 vienuolynai, kurie nuo [[1687]] m. sudarė atskirą nuo [[Rusija|Rusijos]] karmelitų provinciją. Ji [[1756]] m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos ir [[Voluinė]]s. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, [[Linkuva|Linkuvoje]], [[Pumpėnai|Pumpėnuose]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Tabariškės]]e, [[Kražiai|Kražiuose]]. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po [[1831 m. sukilimas|1831 m.]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. suiklimų]]..{{šaltinis|{{VLE|IX|456||Karmelitai}}}}
 
=== Karmelitės ===
Karmelitai, pradėję vadovauti moterų [[beginė|beginių]] sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Vadovaudamasis [[popiežius|popiežiaus]] [[Mikalojus V|Mikalojaus V]] 1452 m. [[bulė|bule]] karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų [[vienuolynas|vienuolynus]].
 
[[Šv. Kryžiaus Jonas|Šv. Kryžiaus Jonui]] ir [[Šv. Teresė Avilietė|Šv. Teresei Avilietei]] XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado '''basosios karmelitės'''. Per trumpą laiką šv. Teresė [[Ispanija|Ispanijoje]] įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: [[Italija|Italiją]] - [[1590]] m., [[Prancūzija|Prancūziją]] - [[1604]] m., [[Belgija|Belgiją]] - [[1607]] m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.
 
Karmeličių apranga – juodai - rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.
 
== Istorija ==
Ordiną [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygio]] į Šventąją žemę metu [[1150]] m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas iš Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno prie [[Šventas Elijas|šv. Elijo]] šaltinio ant [[Karmelio kalnas|Karmelio]] kalno. Bertoldo prašymu [[Jeruzalė]]s patriarchas [[Albertas]] 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose [[celė]]se, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, o taip pat ilgą laiką laikytis tylos. Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]] globai. [[1226]] m. [[popiežius]] [[Honorijus III]] patvirtino ordino teises. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į [[Europa|Europą]]. 1247 m. popiežius [[Inocentas IV]] karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie [[elgetaujantis ordinas|elgetaujančių vienuolių ordinų]] grupės. Vienuolynai buvo įkurti [[Kipras|Kipre]], [[Sicilija|Sicilijoje]], o taip pat [[Italija|Italijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Ispanija|Ispanijoje]]. Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – [[šimtametis karas|šimtamečiu karu]], [[maras|maro]] epidemija, bažnyčios [[didžioji schizma|didžiąja schizma]]. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios [[reformacija|reformacijos]] krizės.
 
[[1291]] m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. [[1433]] m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją. Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. [[Šv. Teresė Avilietė|Šv. Teresės Avilietės]] ir [[šv. Kryžiaus Jonas|šv. Kryžiaus Jono]] veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. Atsirado[[1593]] m. nuo karmelitų ordino atsiskyrė basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio [[Asketizmas|asketiško]] gyvenimo principų. Basųjų karmelitų ordinas buvo patvirtintas 1593 m.
Ordinas buvo įkurtas XII a. viduryje per [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] į Šventąją žemę. Vienuoliai apsigyveno prie [[Šventas Elijas|šv. Elijo]] šaltinio ant [[Karmelio kalnas|Karmelio]] kalno. Ordino įkūrėju laikomas kryžiuotis iš Kalabrijos Bertoldas, kurio prašymu [[Jeruzalė]]s patriarchas [[Albertas]] 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose [[celė]]se, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, o taip pat ilgą laiką laikytis tylos.
 
XVIII a. galepabaigoje karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o per [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiąją Prancūzų revoliuciją]] ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas.
Kai kryžiuočiai buvo įveikti, ordinas buvo priverstas emigruoti į Europą. Vienuolynai buvo įkurti [[Kipras|Kipre]], [[Sicilija|Sicilijoje]], o taip pat Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
 
XIX – XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių.
Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]] globai.
 
== Karmelitai Lietuvoje ==
1247 m. [[popiežius]] [[Inocentas IV]] karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie [[elgetaujantis ordinas|elgetaujančių vienuolių ordinų]] grupės.
Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš [[Lenkija|Lenkijos]]. Iš viso [[LDK]] veikė 45 vienuolynai, kurie nuo [[1687]] m. sudarė atskirą nuo [[Rusija|Rusijos]] karmelitų provinciją. Ji [[1756]] m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos ir [[Voluinė]]s. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, [[Linkuva|Linkuvoje]], [[Pumpėnai|Pumpėnuose]], [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Raseiniai|Raseiniuose]], [[Tabariškės]]e, [[Kražiai|Kražiuose]]. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po [[1831 m. sukilimas|1831 m.]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. suiklimų]]..{{šaltinis|{{VLE|IX|456||Karmelitai}}}}
 
== Dvasingumas ==
Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – [[šimtametis karas|šimtamečiu karu]], [[maras|maro]] epidemija, bažnyčios [[didžioji schizma|didžiąja schizma]]. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios [[reformacija|reformacijos]] krizės.
Ordino vienuoliai gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – [[Roma|Romoje]]. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių.
Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.
 
=== Karmelitės ===
Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. [[Šv. Teresė Avilietė|Šv. Teresės Avilietės]] ir [[šv. Kryžiaus Jonas|šv. Kryžiaus Jono]] veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. Atsirado basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio [[Asketizmas|asketiško]] gyvenimo principų. Basųjų karmelitų ordinas buvo patvirtintas 1593 m.
Karmelitai, pradėję vadovauti moterų [[beginė|beginių]] sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Vadovaudamasis [[popiežius|popiežiaus]] [[Mikalojus V|Mikalojaus V]] 1452 m. [[bulė|bule]] karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų [[vienuolynas|vienuolynus]].
 
[[Šv. Kryžiaus Jonas|Šv. Kryžiaus Jonui]] ir [[Šv. Teresė Avilietė|Šv. Teresei Avilietei]] XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado '''basosios karmelitės'''. Per trumpą laiką šv. Teresė [[Ispanija|Ispanijoje]] įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: [[Italija|Italiją]] - [[1590]] m., [[Prancūzija|Prancūziją]] - [[1604]] m., [[Belgija|Belgiją]] - [[1607]] m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.
XVIII a. gale karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o per [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Didžiąją Prancūzų revoliuciją]] ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas.
 
Karmeličių apranga – juodai - rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.
XIX – XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių.
 
== Dvasingumas ==
 
Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.
 
== Karmelitės Lietuvoje ==
16 279

pakeitimai