13:52, 21 lapkričio 2011 versija taisyti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		22:47, 21 lapkričio 2011 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: == Organizacijos == * [[Karmelio kalnas\|Karmelio]] kalno Švenčiausios Mergelės Marijos brolių ordinas ({{lot\| Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCarm}}) – pagrindinė karmelitų šaka. 2002 m. buvo 2015 [[vienuolis\|vienuolių]] (iš jų 1366 kunigai) 332 [[vienuolynas\|vienuolynuose]] 29 valstybėse. Ordiną [[1150]] m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas, o jo teises [[1226]] m. patvirtino [[popiežius]] [[Honorijus III]]. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į [[Europa\|Europą]]. [[1291]] m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. Gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – [[Roma\|Romoje]]. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių. [[1433]] m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją, [[1593]] m. atsiskyrė basieji karmelitai. * Basųjų šventosios Mergelės Marijos iš Karmelio kalno ordinas ({{lot\| Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCD}}) – vienuolija, atsiskyrusi nuo pagrindinės šakos XVI a. Jos atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitų šventųjų [[Teresė Avilietė\|Teresės Avilietės]] ir [[Šv. Kryžiaus Jonas\|Šv. Kryžiaus Jono]] veikla, o taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose; * Nekaltosios Mergelės Marijos brolių karmelitų [[kongregacija]] ({{lot\|Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae, CMI}}) – sirų – malabarų krypties karmelitų dvasingumo vienuolija, veikianti [[Indija\|Indijoje]]. 2002 m. ji jungė 2199 narius (iš jų 1354 kunigus) 317 būstinių. Eilutė 12: Karmelitų apranga – juodai - rudas diržu sujuostas [[abitas]], [[škaplierius]] ir [[pelerina]] su [[kapiušonas\|kapiušonu]] bei baltos spalvos [[apsiaustas]] su [[pelerina]]. Basųjų karmelitų pelerina yra beveik dvigubai trumpesnė už senosios regulos karmelitų dėvimą peleriną. == Karmelitai Lietuvoje ==▼ Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš [[Lenkija\|Lenkijos]]. Iš viso [[LDK]] veikė 45 vienuolynai, kurie nuo [[1687]] m. sudarė atskirą nuo [[Rusija\|Rusijos]] karmelitų provinciją. Ji [[1756]] m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos ir [[Voluinė]]s. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, [[Linkuva\|Linkuvoje]], [[Pumpėnai\|Pumpėnuose]], [[Kėdainiai\|Kėdainiuose]], [[Raseiniai\|Raseiniuose]], [[Tabariškės]]e, [[Kražiai\|Kražiuose]]. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po [[1831 m. sukilimas\|1831 m.]] ir [[1863 m. sukilimas\|1863 m. suiklimų]]..{{šaltinis\|{{VLE\|IX\|456\|\|Karmelitai}}}}▼ === Karmelitės ===▼ Karmelitai, pradėję vadovauti moterų [[beginė\|beginių]] sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Vadovaudamasis [[popiežius\|popiežiaus]] [[Mikalojus V\|Mikalojaus V]] 1452 m. [[bulė\|bule]] karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų [[vienuolynas\|vienuolynus]].▼ [[Šv. Kryžiaus Jonas\|Šv. Kryžiaus Jonui]] ir [[Šv. Teresė Avilietė\|Šv. Teresei Avilietei]] XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado '''basosios karmelitės'''. Per trumpą laiką šv. Teresė [[Ispanija\|Ispanijoje]] įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: [[Italija\|Italiją]] - [[1590]] m., [[Prancūzija\|Prancūziją]] - [[1604]] m., [[Belgija\|Belgiją]] - [[1607]] m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.▼ Karmeličių apranga – juodai - rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.▼ == Istorija == Ordiną [[kryžiaus žygiai\|kryžiaus žygio]] į Šventąją žemę metu [[1150]] m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas iš Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno prie [[Šventas Elijas\|šv. Elijo]] šaltinio ant [[Karmelio kalnas\|Karmelio]] kalno. Bertoldo prašymu [[Jeruzalė]]s patriarchas [[Albertas]] 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose [[celė]]se, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, o taip pat ilgą laiką laikytis tylos. Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios [[Mergelė Marija\|Mergelės Marijos]] globai. [[1226]] m. [[popiežius]] [[Honorijus III]] patvirtino ordino teises. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į [[Europa\|Europą]]. 1247 m. popiežius [[Inocentas IV]] karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie [[elgetaujantis ordinas\|elgetaujančių vienuolių ordinų]] grupės. Vienuolynai buvo įkurti [[Kipras\|Kipre]], [[Sicilija\|Sicilijoje]], o taip pat [[Italija\|Italijoje]], [[Anglija\|Anglijoje]], [[Prancūzija\|Prancūzijoje]] ir [[Ispanija\|Ispanijoje]]. Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – [[šimtametis karas\|šimtamečiu karu]], [[maras\|maro]] epidemija, bažnyčios [[didžioji schizma\|didžiąja schizma]]. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios [[reformacija\|reformacijos]] krizės. [[1291]] m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. [[1433]] m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją. Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. [[Šv. Teresė Avilietė\|Šv. Teresės Avilietės]] ir [[šv. Kryžiaus Jonas\|šv. Kryžiaus Jono]] veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. ~~Atsirado~~[[1593]] m. nuo karmelitų ordino atsiskyrė basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio [[Asketizmas\|asketiško]] gyvenimo principų. ~~Basųjų karmelitų ordinas buvo patvirtintas 1593 m.~~▼ Ordinas buvo įkurtas XII a. viduryje per [[kryžiaus žygiai\|kryžiaus žygį]] į Šventąją žemę. Vienuoliai apsigyveno prie [[Šventas Elijas\|šv. Elijo]] šaltinio ant [[Karmelio kalnas\|Karmelio]] kalno. Ordino įkūrėju laikomas kryžiuotis iš Kalabrijos Bertoldas, kurio prašymu [[Jeruzalė]]s patriarchas [[Albertas]] 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose [[celė]]se, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, o taip pat ilgą laiką laikytis tylos. XVIII a. ~~gale~~pabaigoje karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o per [[Didžioji Prancūzų revoliucija\|Didžiąją Prancūzų revoliuciją]] ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas.▼ Kai kryžiuočiai buvo įveikti, ordinas buvo priverstas emigruoti į Europą. Vienuolynai buvo įkurti [[Kipras\|Kipre]], [[Sicilija\|Sicilijoje]], o taip pat Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. XIX – XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių. ▼ ~~Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios [[Mergelė Marija\|Mergelės Marijos]] globai.~~ ▲== Karmelitai Lietuvoje == ~~1247 m. [[popiežius]] [[Inocentas IV]] karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie [[elgetaujantis ordinas\|elgetaujančių vienuolių ordinų]] grupės.~~ ▲Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš [[Lenkija\|Lenkijos]]. Iš viso [[LDK]] veikė 45 vienuolynai, kurie nuo [[1687]] m. sudarė atskirą nuo [[Rusija\|Rusijos]] karmelitų provinciją. Ji [[1756]] m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos ir [[Voluinė]]s. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, [[Linkuva\|Linkuvoje]], [[Pumpėnai\|Pumpėnuose]], [[Kėdainiai\|Kėdainiuose]], [[Raseiniai\|Raseiniuose]], [[Tabariškės]]e, [[Kražiai\|Kražiuose]]. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po [[1831 m. sukilimas\|1831 m.]] ir [[1863 m. sukilimas\|1863 m. suiklimų]]..{{šaltinis\|{{VLE\|IX\|456\|\|Karmelitai}}}} == Dvasingumas ==▼ Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – [[šimtametis karas\|šimtamečiu karu]], [[maras\|maro]] epidemija, bažnyčios [[didžioji schizma\|didžiąja schizma]]. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios [[reformacija\|reformacijos]] krizės. Ordino vienuoliai gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – [[Roma\|Romoje]]. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių. Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.▼ ▲=== Karmelitės === ▲Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. [[Šv. Teresė Avilietė\|Šv. Teresės Avilietės]] ir [[šv. Kryžiaus Jonas\|šv. Kryžiaus Jono]] veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. Atsirado basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio [[Asketizmas\|asketiško]] gyvenimo principų. Basųjų karmelitų ordinas buvo patvirtintas 1593 m. ▲Karmelitai, pradėję vadovauti moterų [[beginė\|beginių]] sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Vadovaudamasis [[popiežius\|popiežiaus]] [[Mikalojus V\|Mikalojaus V]] 1452 m. [[bulė\|bule]] karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų [[vienuolynas\|vienuolynus]]. ▲[[Šv. Kryžiaus Jonas\|Šv. Kryžiaus Jonui]] ir [[Šv. Teresė Avilietė\|Šv. Teresei Avilietei]] XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado '''basosios karmelitės'''. Per trumpą laiką šv. Teresė [[Ispanija\|Ispanijoje]] įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: [[Italija\|Italiją]] - [[1590]] m., [[Prancūzija\|Prancūziją]] - [[1604]] m., [[Belgija\|Belgiją]] - [[1607]] m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių. ▲XVIII a. gale karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o per [[Didžioji Prancūzų revoliucija\|Didžiąją Prancūzų revoliuciją]] ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas. ▲Karmeličių apranga – juodai - rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas. ▲XIX – XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių. ▲== Dvasingumas == ▲Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui. == Karmelitės Lietuvoje ==

Karmelitai: Skirtumas tarp puslapio versijų