Kuba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
klaidos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 53:
=== Prieš Kolumbinė era ===
[[Vaizdas:Arowak woman by John Gabriel Stedman.jpg|thumb|left|upright|
Kuba buvo apgyvendinta [[Amerikos čiabuviai|Amerikos čiabuvių]] kurie ispanų buvo vadinti [[aravakai]]s. Šių čiabuvių protėviai atkeliavo iš žemyninės Šiaurės, Pietų ir Centrinės Amerikos dalių.
Eilutė 68:
==== Dešimties Metų Karas ====
Išsivadavimas iš ispanijos buvo motyvas 1868 metų sukilimui kuriam vadovavo Karlosas Manuelis de Kaspedė. De Kaspedė kuris buvo cukraus plantatorius, išlaisvino savo vergus, kad jie jį remtų kovai už laisvą Kubą. 1868 m. Gruodžio 27 diena, jis išleido įstatymą kuris smerkė vergovę teorijoje, bet leidė vykdyti ją praktikoje ir paskelbė vergus laisvus jeigu jie stojo į kariuomenę. 1868 m. maištas prasitesė kelis metus ir buvo pavadintas Dešimties Metų Karu. JAV nepripažino naujos Kubos valdžios, nors dauguma Europos ir Lotynų Amerikos valstybių pripažino ją. 1878 m. pasirašyta [[Zanchono paktas]], kuris nurodė, kad Ispanija turi leisti Kubai tvarkyti savo reikalus. 1879–1880 Kubos patriotas Kalikstas Garsija bandė pradėti dar vieną karą, bet nesulaukė paramos.
==== Laikotarpis tarp karų ====
Kuboje, klestinti cukraus pramonė vis dar naudojosi [[vergai]]s iki 19 amžiaus pabaigos. Kuba pagamino 720,250 tonų cukraus 1868 metais, daugiau negu 40% cukraus pasiekė pasaulio rinką tais metais. [[Vergovė]] vis dar klestėjo Kuboje, nors kitose šalyse ji jau buvo panaikinta. Vergovė Kuboje buvo pradėta naikinti 19 amžiaus pabaigoje ir baigėsi 1880 m.
==== 1895 metų karas ====
Ištremtas revoliucionierius José Martís įkūrė Kubos Revoliucionierių Partiją [[Niujorkas|Niujorke]] 1892 m. Partijos tikslas buvo galutinai išvaduoti Kubą iš Ispanijos valdžios. 1895 m. Martís nukeliavo į [[Montekristis|Montekristą]] ir [[Santo Domingas|Santo Domingą]]. Karas prieš Ispanijos armiją prasidėjo Vasario 24 1895 m, bet Martís pasiekė Kubą tik Balandžio 11. Martís žuvo Gegužės 19 1895 m. Dos Rioso mūšyje. Jo mirtis įamžino jį kaip Kubos nacionalinį didvyrį.
Ispanijos 200,000 karių armija buvo žymiai didesnė už mažą ir prastai ginkluotą sukilėlių armiją kuri naudojo sabotažą ir partizanines taktikas. Ispanai pradėjo represijas. Kubos karinis gubernatorius suvarė vietinius į gyventojus į "sustiprintus" miestus. Šie "sustiprinti" dažnai vadinami 20 a. [[koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] prototipais. Nuo 200,000 iki 400,000 civilių žuvo nuo bado ir ligų, aukų skaičių patvirtino [[Raudonasis kryžius]].
== Politinė sistema ==
| |||