Adelė Dirsytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
1928 m. įstojo į [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetą]], studijavo Teologijos – filosofijos fakultete [[germanistika|germanistiką]], [[lituanistika|lituanistiką]], [[pedagogas|pedagogiką]] ir [[psichologija|psichologiją]]. Sunkios ekonominės sąlygos neleido laiku baigti mokslų – [[1932]] m. ji išėjo iš universiteto.
 
Išėjusi iš universiteto skaitė paskaitas [[katalikybė|katalikiškų]] organizacijų renginiuose, dirbo [[Lietuvių_katalikių_moterų_draugija|Lietuvių katalikųkatalikių moterų draugijos (LKMD)]] Centro valdyboje sekretore, vadovavo „[[Caritas]]“ draugijai, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, kūrė religinę poeziją, buvo veikli visuomenininkė - steigė naujus [[Lietuvių_katalikių_moterų_draugija|LKMD]] skyrius, organizavo kursus moterims, skaitė paskaitas. Jos interesų ratas buvo platus, paskaitų temos aktualios: „Moteris – auklėtoja“, „Moteris – tautos gelbėtoja“, „Jaunųjų motinų organizavimas“ ir pan. Skelbė straipsnius ir spaudoje: „Marija ir Ieva“, „Mergaitė – namų širdis“, „Tikrasis kovos būdas su girtavimu“, „Motina, komunizmas ir kova su juo“ (Moteris, 1938, Nr. 1) ir pan. Pastarasis straipsnis, rastas pas Adelę kratos metu, tapo svariu įkalčiu.
 
Dirbdama LKMD išlaikė universiteto egzaminus, parašė ir apgynė diplominį darbą (vokiečių kalba) ir [[1940]] m. [[birželio 4]] d. gavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] baigimo diplomą.
Eilutė 17:
[[1946]] m. [[kovo 6]] d. buvo suimta (suėmimo protokolas surašytas tik [[1946]] m. [[kovo 15]] d.), žiauriai tardyta KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje. [[1946]] m. [[lapkričio 2]] d. (kitais duomenimis - [[lapkričio 11]] d.) karo tribunolas jai skyrė 10 metų kalėti Rusijos lageriuose. [[1947]] m. išgabenta į Čumą (dab. [[Komijos Respublika]], Rusija) tiesti geležinkelio (Statyba Nr. 501), kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu. [[1949]] m. išvežta 70 km už [[Taišetas|Taišeto]] ([[Irkutskas|Irkutsko]] sritis, Rusija) kirsti miško. [[1950]] m. pervežta į Kolymos lagerius, kur dirbo statybose. Ypač stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė dvasinės stiprybės semtis maldoje. Už jos daromą dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama ir sunkiai susirgo. Nužudyta ar mirė lageryje [[Chabarovskas|Chabarovsko]] krašte (Rusija) [[1955]] m. [[rugsėjo 26]] d.
 
Sibiro tremtyje rašė maldas ant tošies gabalėlių, laikraščio skiaučių. [[1953]] metų [[vasario 16]]-ąją maldas sugrupavo ir sudėjo į mažą knygelę, kuri vėliau buvo slapta išgabenta į [[JAV]] ir išleista [[1959]] m. Putname. Ši Sibiro kalinių maldaknygė, gavusi pavadinimą „Marija, gelbėk mus”, iki [[1963]] m. jau buvo pasirodžiusi anglų kalba (60 tūkst. egz. tiražu), vokiečių (45 tūkst.), olandų (450 tūkst.), italų (10 tūkst.), taip pat ispanų, portugalų, prancūzų, lenkų, kinų kalbomis. [[1985]] m. [[Limburgas|Limburge]] ([[Vokietija]]) pasirodė jau 5-asis vokiškas jos leidimas 110 tūkst. egzempliorių tiražu. Lietuvoje ši maldaknygė buvo išleista pogrindyje [[1964]] m., pirmasis leidimas Nepriklausomoje Lietuvoje – [[1990]] m.
 
[[2000]] m. [[rugsėjo 24]] d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo [[Sigitas Tamkevičius|Sigito Tamkevičiaus]], pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės [[beatifikacija|beatifikacijos]] bylos procesas, įvyko pirmasis bažnytinio tribunolo posėdis, paskirti teisėjai šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti.