Kosmologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 083 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
Net angliškoje wiki šis filosofinis principas į normalius straipsnius neįtraukiamas. Tai ir siūlau sukurti atskirą straipsnį tam aprašyti, o ne painiai įkišti į šį str.
(Net angliškoje wiki šis filosofinis principas į normalius straipsnius neįtraukiamas. Tai ir siūlau sukurti atskirą straipsnį tam aprašyti, o ne painiai įkišti į šį str.)
{{otheruses}}
'''Kosmologija''' (iš {{gr|κοσμολογία-κόσμος}} (''kosmos'')  – visata; ir ''-λογία'' (-''logos'')  – žodis, sąvoka, mokslas)  – [[astronomija|astronomijos]] sritis, tirianti [[Visata|Visatą]]: sandarą, iš kur atsirado, kaip vystėsi ir koks likimas laukia ateityje. Nors pati sąvoka pirmą sykį panaudota tik [[1730]]  m. Christian Wolff knygoje ''„Cosmologia Generalis“'', kosmologijos istorija sieka [[Priešistorė|priešistorinius]] laikus. Vienaip ar kitaip kosmologinius klausimus nuo seniausių laikų bando aiškinti [[religija]], [[mistika]], [[ezoterika]], [[filosofija]] ir [[mokslas]]. Kosmologija yra randama turbūt kiekvienos tautos [[Mitologija|mitologijoje]].
 
== Disciplinos ==
Šiuo metu su kosmologija labiausiai susijusios mokslo šakos yra [[fizika]] ir [[astrofizika]]. Populiariausia mokslinė Visatos kilmę aiškinanti teorija yra [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]]. Manoma, kad Visatai yra maždaug 13,7 milijardo metų. <ref>{{cite web | title = First Year Wilkinson Microwave Anisotropy Probe (WMAP) Observations | url = http://arXiv.org/abs/astro-ph/0302209 | accessyear = 2003}}</ref>
 
Populiarūs alternatyvūs nemoksliniai aiškinimai teigia, kad Visatą sukūrė [[Dievas]] (ar keli dievai kartu) arba kad Visata tiesiog egzistavo visada. Kai kurie mitai teigia, kad Visata egzistuoja cikliškai: gimsta, gyvena, miršta ir vėl atgimsta. Tarp tokių yra [[Majų mitologija|majų]] ir kitų [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] genčių mitai, taip pat ir [[Brahmanda Purana]], senovės indų religinis tekstas (XVI a. pr. m. e.). Panaši koncepcija vienu metu buvo tiriama ir mokslo (pulsuojančios visatos modelis), tačiau vėliau atmesta kaip klaidinga. <ref>S. Hawking. Visata riešuto kevale. Kaunas, 2003  m.</ref>
 
=== Fizinė kosmologija ===
Fizikinė kosmologija yra [[fizika|fizikos]] ir [[astrofizika|astrofizikos]] šaka, nagrinėjanti fizikinę Visatos kilmę, evoliuciją ir prigimtį apskritai. Iš pradžių tai buvo žinoma kaip [[dangaus mechanika]], tirianti [[dangaus sfera|dangų]]. Dar [[Graikija|graikų]] filosofai [[Aristrachas Samietis]], [[Aristotelis]] ir [[Ptolomėjus]] siūlė skirtingas kosmologijos teorijas. Plačiausiai buvo priimtas [[geocentrizmas|geocentrinė Ptolomėjaus sistemos]] modelis, kol [[XVI amžius|XVI a.]] [[Mikalojus Kopernikas]], o netrukus [[Johanesas Kepleris]] ir [[Galilėjas Galilėjus]] pasiūlė [[heliocentrizmas|heliocentrinė]] sistemą.
 
[[Izaokas Niutonas]] [[1687]]  m. parašytame veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ galutinai išsprendė dangaus kūnų judėjimo problemas. Niutonas pateikė fizikinį [[Keplerio dėsniai|Keplerio dėsnių]] mechanizmą ir savo [[Niutono gravitacijos dėsnis|visuotinės traukos dėsnį]], kuris leido išspręsti ankstesnių visatos modelių anomalijas, sukeltas [[planeta|planetų]] tarpusavio [[gravitacija|gravitacijos]] sąveikos. Esminis skirtumas tarp Niutono kosmologijos ir prieš tai buvusių teorijų buvo [[Koperniko principą|Koperniko principas]], kuris teigia, kad objektai ant žemės paklūsta tiems patiems fizikos dėsniams, kaip ir dangaus kūnai. Tai buvo lemiamas žingsnis į priekį fizikinėje kosmologijoje.
 
Moderniosios arba šiuolaikinės kosmologijos pradžia dažniausiai laikomas [[Albertas Einšteinas|Alberto Einšteino]] 1917  m. parašytas Darbas „Kosmologiniai bendrojo reliatyvumo teorijos aptarimai“ ({{de|Sitzungsberichte der Preussischen Akademie der Wissenschaften}}), kuriame jis apibendrino [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąją reliatyvumo teoriją]]. Nuo to laiko Visata nebelaikyta statine ir nekintančia, o teorija suteikė galimybes tyrinėti itin tolimus objektus.
 
[[1927]]  m. [[Belgija|belgų]] fizikas [[Georges Lemaître]] pasiūlė [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] teoriją, kuri netrukus buvo patvirtinta [[Edwin Hubble]] [[raudonasis poslinkis|raudonojo poslinkio]] atradimu [[1929]]  m., o vėliau  – [[Arno Penzias]] ir [[Robert Woodrow Wilson]] [[1964]]  m. aptikta [[Reliktinis spinduliavimas|kosminiu elektromagnetiniu foniniu spinduliavimu]].
 
=== Metafizinė kosmologija ===
 
Dalis religijų sutinka su fizikinės kosmologijos išvadomis, dažniausiai su [[didysis sprogimas|Didžiuoju sprogimu]].
 
== Antopinis principas ==
''Antropinis principas'' teigia, kad visos fizikinės konstantos ir pradinės fizikinės sąlygos Visatoje yra kiek įmanoma labiausiai palankios gyvybei atsirasti ir protingosioms gyvybėms vystytis bei tobulėti. Tai leidžia tvirtinti tokie faktai:
 
# Elektrono masė 1836 kartus mažesnė nei protono, abiejų krūviai vienodi, tik priešingo ženklo. Jei [[Elektronas|elektrono]] masė būtų nors 3 kartus didesnė už dabartinę – vandenilio atomai nesusidarytų, elektronai jungtųsi su [[Protonas|protonais]], susidarytų neutronai ir neutrinai. Visatoje būtų, tik [[Neutronas|neutroninės]] žvaigždės, gyvybė neegzistuotų.
# [[Neutronas]] tik 0,14% masyvesnis už protoną. Jei šis masių skirtumas būtų dvigubai didesnis – deuterio branduolys būtų nestabilus. Negalėtų susidaryti [[helis]] ir sunkesni elementai, gyvybei nebūtų „statybinės medžiagos“.
# Atomų branduliuose stiprioji sąveika tarp [[Nukleonas|nukleonų]]išlaiko vienarūšius elektros krūvius atomų branduoliuose. Jei ši sąveika nors 10% padidėtų (arba sumažėtų) – [[Visata|Visatoje]] neliktų [[Vandenilis|vandenilio]], nesusidarytų už helį sunkesni elementai.
# Jeigu esantis vidutinis [[Visata|Visatos]] [[tankis]] būtų 10<sup>6</sup> kartų didesnis, [[Visata]] jau būtų nustojusi plėstis, pradėtų trauktis – gyvybei susiformuoti neužtektų laiko. Jei tankis tiek pat kartų būtų mažesnis, plėtimasis būtų per greitas, nesusidarytų žvaigždės.
# Visuotinės traukos jėga labai daug kartų mažesnė už elektrines ir branduolines jėgas. Jei būtų kitaip, žvaigždės gyvuotų trumpai.
# Elektronai atomuose pasiskirstę sluoksniais ir pasluoksniais ([[Paulio principas]]). Jei šis principas (draudimas) negaliotų, būtų labai nedaug cheminių elementų, gyvybė neegzistuotų.
# Jei mums įprasta erdvė būtų ne trimatė (neįskaitant laiko), o daugiau kaip trijų matmenų, nebūtų planetinių sistemų ir atomų. Gyvybė dvimatėje ar vienmatėje erdvėje neįsivaizduojama.
 
 
 
 
=== Kosmologiniai mitai ===
 
== Nuorodos ==
* Lietuvių liaudies kosmologija (sud. [[Pranė Dundulienė]]). – - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. – - 157 p. – - ISBN 978-5-420-01637-4
 
== Nuorodos ==
9 533

pakeitimai