Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

red.
{{Mokykla
|mokykla = Ūdrijos pagrindinė mokykla{{PAGENAME}}
|direktorė = Vitalija Vitkauskienė
|skaičius = 142
|data = 1904 m.
|laidos =
|darbuotojai = 22
|pav =
|vieta = [[Ūdrija]],<br> [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]].
|emblema =
}}
 
'''Alytaus rajono Ūdrijos pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Alytaus rajonasŪdrija|Alytaus rajŪdrijoje]]., ([[Krokialaukio seniūnija|Krokialaukio seniūnijoje]], [[ŪdrijaAlytaus rajonas|ŪdrijojeAlytaus raj.]]), Vytauto g. 24, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190241653.
 
== Istorija ==
Pradinė mokykla Ūdrijos kaime atsirado [[1904]] m. panaikinus [[spaudos draudimas|spaudos draudimą]]. Buvo atsiųsti du mokytojai, Antanas Užupis ir [[Petras Bendorius]]. Tačiau mokyklą lankė nedaug vaikų. Mokymo turinys buvo labai primityvus, vaikai išmokdavo katekizmo ir [[aritmetika|aritmetikos]]. Mokytojai viską aiškino rusiškai, o [[lietuvių kalbaikalba]]i buvo skirta labai mažai valandų. Daugelis tėvų savo vaikus mokydavo savo namuose, pasamdydavo jiems žmogų, mokantį skaityti ir rašyti, vadinamą daraktorių.
 
[[1906]] m. mokykloje pradėjo dirbti Antanas Daugirda. Pagal 1906–[[1907]] m. mokymo planus buvo 3 pradžios mokyklos skyriai, kuriuose buvo dėstomi 5 dalykai: tikyba, [[rusų kalba]], lietuvių kalba, aritmetika, dainavimas. Mokoma daugiausia irgi rusų kalba. Mokykla buvo mediniame pastate. Vėliau mokykloje jau buvo įsteigti 4 skyriai. [[1913]] m. 6 mėn. mokytojavo mokytojas Žalionis, o po jo Mikas Židanavičius. Šiais metais, prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I-am pasauliniam karui]] ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokykloje visi dalykai buvo pradėti dėstyti lietuvių kalba.
Pradinė mokykla Ūdrijos kaime atsirado [[1904]] m. panaikinus spaudos draudimą. Buvo atsiųsti du mokytojai, Antanas Užupis ir Petras Bendorius. Tačiau mokyklą lankė nedaug vaikų. Mokymo turinys buvo labai primityvus, vaikai išmokdavo katekizmo ir [[aritmetika|aritmetikos]]. Mokytojai viską aiškino rusiškai, o lietuvių kalbai buvo skirta labai mažai valandų. Daugelis tėvų savo vaikus mokydavo savo namuose, pasamdydavo jiems žmogų, mokantį skaityti ir rašyti, vadinamą daraktorių.
 
[[1906]] m. mokykloje pradėjo dirbti Antanas Daugirda. Pagal 1906-[[1907]] m. mokymo planus buvo 3 pradžios mokyklos skyriai, kuriuose buvo dėstomi 5 dalykai: tikyba, [[rusų kalba]], [[lietuvių kalba]], aritmetika, dainavimas. Mokoma daugiausia irgi rusų kalba. Mokykla buvo mediniame pastate. Vėliau mokykloje jau buvo įsteigti 4 skyriai. [[1913]] m. 6 mėn. mokytojavo mokytojas Žalionis, o po jo Mikas Židanavičius. Šiais metais, prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I-am pasauliniam karui]] ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokykloje visi dalykai buvo pradėti dėstyti lietuvių kalba. [[1918]] m. Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, buvo sudarytas [[Ūdrijos valsčius]]. 1921-/1922 mokslo metais į mokyklą susirinkdavosusirinko net 18 kaimų vaikai, daugiausia iš Ūdrijos (13), [[Čižikai|Čižikų]] (11), [[Pakašavas|Pakašavo]] (18), [[JackoniaiJackonys (Alytus)|Jackonių]] (12). Daugiausia mokėsi berniukų – 76. Nuo 1920-/1921 metųm. m. mokykloje pradėjo dirbti mokytojai Lagunavičius, Julija Lagunavičienė. Tikybą dėstė kunigas P. Krūvelis. Tačiau, net augant mokinių skaičiui, mokykla neturėjo savų patalpų ir visą laiką iki [[1935]] m. kilnojosi iš vienos vietos į kitą, arba dirbo iš karto keliose vietose. [[1934]] m. senojo medinio mokyklos pastato vietoje buvo pradėta statyti mūrinė mokykla. Lėšas jos statybai skyrė valdžia, visus reikalus tvarkė valsčiaus viršaitis. Mokyklą statė rangovas iš [[Balbieriškis|Balbieriškio]] - žydas Kadišius. Statyba buvo pradėta labai iškilmingai. Susirinko visi ūdrijiškiai, viršaitis pasakė iškilmingą kalbą, į pamatus žmonės metė litus. 1935 m. mokykla buvo pastatyta, įvyko iškilmingas jos įšventinimas. Įšventino kunigas Mykolas Brunza. Į naująją mokyklą mokytis susirinko apie 120 vaikų, padaugėjo ir mokytojų. Čia pradėjo dirbti trečias mokytojas Kazimieras Plečkaitis, po to ir Ješkevičienė.
 
[[1934]] m. senojo medinio mokyklos pastato vietoje pradėta statyti mūrinė mokykla. Lėšas jos statybai skyrė valdžia, visus reikalus tvarkė valsčiaus [[viršaitis]]. Mokyklą statė rangovas iš [[Balbieriškis|Balbieriškio]] – žydas Kadišius. Statyba pradėta labai iškilmingai: susirinko visi ūdrijiškiai, viršaitis pasakė iškilmingą kalbą, į pamatus žmonės metė litus. 1935 m. mokyklos statyba baigta, įvyko iškilmingas jos įšventinimas. Įšventino kunigas Mykolas Brunza. Į naująją mokyklą mokytis susirinko apie 120 vaikų, padaugėjo ir mokytojų. Čia pradėjo dirbti trečias mokytojas Kazimieras Plečkaitis, po to ir Ješkevičienė.
[[1936]] m. Lietuvoje buvo įvesta 6 metų pradinė mokykla. Buvo peržiūrėti ir pakeisti senieji mokymo planai bei programos. [[1938]]-[[1939]] m. m. mokykloje jau mokėsi 208 mokiniai. Pagyvėjo užklasinė veikla. Po 1938 m. mokykloje susikūrė „angelaičių“ sąjunga, kuriai vadovavo kunigas Stasys Račkauskas. Ji organizuodavo visas religines šventes. Mokykloje buvo organizuotas ir jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokytojas Kazimieras Plečkaitis. Nuo [[1941]] m. vedėju pradėjo dirbti Reklaitis, mokytojai A. Reklaitienė, St. Šimkevičius, Šukevičiūtė. [[1946]] m. [[rugsėjo 1]] d. vietoj pradžios mokyklos buvo įkurta progimnazija. Baigę pradžios mokyklos 4 skyrius, mokiniai mokydavosi dar 4 progimnazijos klasėse.
 
[[1936]] m. Lietuvoje buvo įvesta 6 metų pradinė mokykla. Buvo peržiūrėti ir pakeisti senieji mokymo planai bei programos. [[1938]]-/[[1939]] m. m. mokykloje jau mokėsi 208 mokiniai. Pagyvėjo užklasinė veikla. Po 1938 m. mokykloje susikūrė „angelaičių“ sąjunga, kuriai vadovavo kunigas Stasys Račkauskas. Ji organizuodavo visas religines šventes. Mokykloje buvo organizuotas ir jaunųjų ūkininkų ratelis, kuriam vadovavo mokytojas Kazimieras Plečkaitis. Nuo [[1941]] m. vedėju pradėjo dirbti Reklaitis, mokytojai A. Reklaitienė, St. Šimkevičius, Šukevičiūtė. [[1946]] m. [[rugsėjo 1]] d. vietoj pradžios mokyklos buvo įkurta progimnazija. Baigę pradžios mokyklos 4 skyrius, mokiniai mokydavosi dar 4 progimnazijos klasėse.
[[1949]]-[[1950]] mokslo metais mokykla buvo perorganizuota, ji tapo Ūdrijos septynmete mokykla. Mokyklai vadovavo direktorius Gasparaitis ir mokymo dalies vedėjas Jaciūnas. 1949 m. įkurta pionierių organizacija. Mokinių žinias pagilinti ir praplėsti stengėsi įsteigti 4 būreliai. [[1952]]-[[1953]] m. mokykloje mokėsi 198 mokiniai. [[1955]] m. rugsėjo 1 d. mokyklai pradėjo vadovauti naujas direktorius Mikelionis J. Mokymo dalies vedėjo pareigas ėjo J. Muraška, mokykloje dirbo mokytojai M. Mikelionienė, B. Muraškienė, M. Laučytė, Ž. Zagorskytė, I. Zailskienė, A. Petraška, Matulionytė, Vytautas Tamulynas. Mokykloje mokėsi 191 mokinys. [[1956]]-1957 m. buvo sudaryta ir VIII klasė. Mokinių skaičius pasiekė 218. Darbo sąlygos mokykloje nebuvo patogios, nes buvo dirbama dviem pamainom. Materialinė mokyklos bazė truputį sustiprėjo. Mokyklos pažangumo vidurkis buvo 70,1 %.
 
[[1949]]/[[1950]] m. m. mokykla perorganizuota, ji tapo Ūdrijos septynmete mokykla. Mokyklai vadovavo direktorius Gasparaitis ir mokymo dalies vedėjas Jaciūnas. 1949 m. įkurta pionierių organizacija. Mokinių žinias pagilinti ir praplėsti stengėsi įsteigti 4 būreliai.
[[1957]]-[[1958]] m. septynmetė mokykla pertvarkyta į vidurinę. Mokykloje dirbo 15 mokytojų. [[1960]]-[[1961]] m.m. mokėsi 232 mokiniai. [[1972]] m. sumažėjus mokinių mokykla reorganizuojama į aštuonmetę mokyklą, o nuo [[1986]] m. mokykla vadinama nepilna vidurine. [[1987]] m. mokykla tapo devynmete, nuo [[1993]] m. pagrindine mokykla.
 
[[1952]]/[[1953]] m. m. mokykloje mokėsi 198 mokiniai. [[1955]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokyklai pradėjo vadovauti naujas direktorius J. Mikelionis. Mokymo dalies vedėjo pareigas ėjo J. Muraška, mokykloje dirbo mokytojai M. Mikelionienė, B. Muraškienė, M. Laučytė, Ž. Zagorskytė, I. Zailskienė, A. Petraška, Matulionytė, Vytautas Tamulynas. Mokykloje mokėsi 191 mokinys.
== Direktoriai ==
 
[[1956]]/[[1957]] m. m. sudaryta ir VIII klasė. Mokinių skaičius pasiekė 218. Darbo sąlygos mokykloje nebuvo patogios, nes buvo dirbama dviem pamainom. Materialinė mokyklos bazė truputį sustiprėjo. Mokyklos pažangumo vidurkis buvo 70,1%.
*1946 m. M. Žakevičienė;
 
*1949 m. Gasparaitis;
[[1957]]-/[[1958]] m. m.septynmetė mokykla pertvarkyta į vidurinę. Mokykloje dirbo 15 mokytojų. [[1960]]-/[[1961]] m. m. mokėsi 232 mokiniai. [[1972]] m. sumažėjus mokinių, mokykla reorganizuojamareorganizuota į aštuonmetę mokyklą, o nuo [[1986]] m. mokykla vadinama nepilna vidurine. [[1987]] m. mokykla tapo devynmete, nuo [[1993]] m. pagrindine mokykla.
*1950 m. J. Gotšalka;
 
*1955 m. J. Mikelionis;
== Direktoriai ==
*[[1963]] m. Monika Gudukienė;
*[[1983]] 1946 m. AM. Ručienė;Žakevičienė
* 1949 m. Gasparaitis;
*[[1985]] m. R. Politova;
*1987 1950 m. VJ. Paškevičius;Gotšalka
* 1955 m. J. Mikelionis;
*[[2005]] m. [[Vitalija Vitkauskienė]].
* [[1963]] m. Monika Gudukienė;
* [[1983]] m. A. Ručienė
* [[1985]] m. R. Politova;
* 1987 m. V. Paškevičius
* [[2005]] m. [[Vitalija Vitkauskienė]].
 
== Pavaduotojai ==
* Edmundas Smilgys;
* Vida Balkevičienė.
<!--== Žymūs mokytojai ==-->
 
== Nuorodos ==
* [http://www.udrija.alytus.org/mokykla/ SvetainėMokyklos svetainė]
 
[[Kategorija:Lietuvos pagrindinės mokyklos]]
[http://www.udrija.alytus.org/mokykla/ Svetainė]
 
[[Kategorija:Alytaus rajono mokyklos]]
 
 
{{mok-stub}}
23 380

pakeitimų