|
Korozinis gastritas daug retesnis, dažniausiai susijęs su skrandžio nudegimais rūgštimis ar šarmais. Dažnai žudymosi atvejais arba netyčiniai išgėrimai.
Dar retesnis flegmoninis gastritas – skrandžio sienelės supūliuoja. Chirurginė liga.
== Skrandžio vėžys ==
Skrandžio vėžys - tai vienas iš dažniausių piktybinių navikų (antroji vieta pagal dažnumą - po plaučių vėžio). Skrandžio vėžys dažnai vėlai diagnozuojamas ir dėl to yra blogos prognozės liga.
*Priežastys
Predisponuojantys faktoriai: rūkymas, alkoholis, daug druskos, nitratų ir nitritų maiste. Dažniausiai skrandžio vėžys išsivysto lėtinio gastrito pažeistame skrandyje. Lėtinio gastrito sukėlėja, bakterija H. pylori, pažeidžia skrandžio gleivinę, kuri dėl nuolatinio uždegimo atrofuojasi. Po to, dar prisidėjus kitiems veiksniams, gali pakisti gleivinės ląstelės ir išsivystyti skrandžio vėžys.
*Požymiai
Skrandžio vėžio požymių pačioje ligos pradžioje nėra. Skrandžio vėžio požymiai atsiranda vėliau, kai auglys perauga skrandžio sienelę, tuomet pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, ligonį pykina, jis vemia. Dėl mechaninės kliūties maistui praeiti, ligonis atsisako valgyti, jam mažėja svoris, pasireiškia ankstyvas sotumo jausmas. Dar vėliau, atsiradus metastazių, simptomai būna susiję su jų lokalizacija (kepenų sutrikimas, ascitas - skystis pilvo ertmėje).
*Tyrimai
Jei navikas pakankamai didelis, jį galima užčiuopti per pilvo sienelę. Tai pat būna padidėję limfmazgiai virš kairiojo raktikaulio.
Svarbiausias tyrimas - endoskopinis (FEGDS), kurio metu ne tik apžiūrimas skrandis iš vidaus, bet ir paimama biopsija histologiniam tyrimui. Kartais atliekama kontrastinė rentgenografija, kompiuterinė tomografija. Metastazių įvertinimui - echoskopija, krūtinės ląstos rentgengrama.
*Gydymas
Skrandžio vėžio gydymas - operacinis - pašalinamas navikas su sveiko skrandžio dalimi. Vėlyvosiose skrandžio vėžio stadijose atliekamos paliatyvios operacijos (tikslas ne išgydyti, o tik pagerinti gyvenimo kokybę). Kartu taikoma chemoterapija bei spindulinis gydymas.
*Prognozė
Skrandžio vėžio prognozė priklauso nuo vėžio išplitimo. Jei navikas yra mažas, diagnozuotas ankstyvose stadijose, ir jei pavyksta jį radikaliai pašalinti, prognozė yra gera. Išplitusio naviko prognozė bloga.
== Gastroezofaginis refliuksas ==
Gastroezofaginis refliuksas šnekamojoje kalboje minimas kaip „rėmens graužimas". Gastroezofaginis refliuksas - tai būklė, kai rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę. Kai refliuksas (atpylimas, grįžimas) pažeidžia stemplės gleivinę, ar kitus organus, ši būklė vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
* Priežastys
Gastroezofaginis refliuksas - pakankamai dažna liga, ypač išsivysčiusiuose kraštuose. Tikslus skaičius nežinomas, nes ne visi sergantieji kreipiasi į gydytoją. GERL atsiradimo mechanizmas labai sudėtingas ir ne visai aiškus. Priežastys gali būti kelios:
- Stemplės rauko patologija (normalus stemplės raukas susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui grįžti į stemplę).
- Stemplės gleivinės patologija (normali gleivinė pajėgi apsivalyti nuo rūgštaus skrandžio turinio, jei tik jo nėra per daug).
- Padidėjęs skrandžio turinio agresyvumas (tai reta priežastis; gali būti padidėjęs rūgštingumas arba tulžies priemaiša).
- Lėtas skrandžio išsituštinimas ir padidėjęs spaudimas pilve (nutukimas, nuolatinis pilvo pūtimas, nėštumas).
* Požymiai
Gastroezofaginio refliukso požymiai gali būti tipiniai ir atipiniai. Tipiniai refliukso požymiai: rėmens graužimas (po valgio, ypač pasilenkus), atpylimas rūgščiu turiniu, pykinimas, skausmingas rijimas, skausmas už krūtinkaulio (dėl to labai svarbu teisingai diagnozuoti ir atskirti nuo miokardo infarkto). Atipiniai požymiai: dantų pakenkimas, užkimimas, kosulys, dusulio priepuoliai, burnos deginimas, skausmas. Šie simptomai atsiranda, kai rūgštis pažeidžia burną, patenka į trachėją, plaučius.
* Tyrimai
Ligos diagnozavimui svarbiausias kriterijus yra tipiniai požymiai. Stemplės pakenkimo laipsniui įvertinti atliekamas endoskopinis tyrimas (FEGDS), tačiau liga neatmetama, net jei šis tyrimas pokyčių nerodo. Pokyčiai stemplėje gali būti mikroskopiniai, todėl atliekamas histologinis biopsijos tyrimas. Kai kur atliekamas rentgenologinis tyrimas, naudojant kontrastą. Rūgšties grįžimą į stemplę nesunku nustatyti naudojant specialų tyrimą - pH-metriją. Į stemplę įkišamas specialus prietaisėlis, kuris 24 valandų bėgyje matuoja stemplės rūgštingumą. Jei išreikšti atipiniai požymiai, reikalinga LOR gydytojo konsultacija.
* Komplikacijos
Negydant GERL, stemplė gali išopėti, o randėjant gali susidaryti sąaugų, kurios sukelia stemplės nepraeinamumą. Ilgai veikiant rūgštims, galima piktybinė stemplės ląstelių metaplazija ir stemplės vėžys. Laimei, komplikacijos pasitaiko labai retai.
* Gydymas
Gastroezofaginio refliukso gydyme pirmiausia, pacientui siūloma pakeisti gyvenimo būdą: mažinti nutukimą, pilvo pūtimą, sureguliuoti mitybą, keisti valgymo įpročius, miegojimo padėtį, atsisakyti žalingų įpročių. Dauguma atvejų refliukso gydymas priklauso tik nuo pačio žmogaus.
"Žmogaus anatomija", 1984 metai, Vilnius "MOKSLAS" leidykla, S. Pavilionis, E. Burneckis, V. Gavelis, R. Mikėnienė, R. Stropus, K. Tamašauskas, A. Urbonas, S. Žvirdauskas
www.sos03.lt
{{Žmogaus anatomija|Virškinimo sistema}}
| 