Skrandis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
HiW-Bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: sn:Dumbu
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 39:
Patologinis skrandžio nusileidimas yra vadinamas gastroptoze.
 
Skrandis viršutiniame pilvo ertmės aukšte užima ertmę tarp [[diafragma|diafragmos]], priekinės pilvo sienos ir gretimų organų - [[kepenys|kepenų]], skersinės gaubtinės žarnos. Padėtis kitų organų atžvilgiu taip pat yra kintanti, nes tai judrus pilvo organas. Priekinė skrandžio siena ir mažoji kreivė liečia kepenų kairiosios ir kvadratinės skilčių apatinius paviršius; prievartis - [[tulžies pūslė|tulžies pūslę]] ; kairėje didžioji kreivė dugno srityje - [[blužnis|blužnį]]; dugnas - diafragmos kairįjį skliautą; nedidelė dalis skrandžio priekinio paviršiaus tarp kepenų ir kairiojo šonkaulių lanko gali tiesiogiai liesti priekinę pilvo sieną (maždaug už tiesiojo pilvo raumens antro segmento,). tačiauTačiau tuščias skrandis paprastai priekinės pilvo sienos nesiekia), be to, jis pilvo organų nustumiamas į viršų ir užpakalį. Tuo būdu jis visas pasislepia po diafragmos skliautu, o jo vietą užima skersinė gaubtinės žarnos dalis.
 
Užpakalinė skrandžio siena sudaro taukinės maišo, ''bursa omentalis'', priekinę sieną. Apatinė didžiosios kreivės dalis liečia skersinę [[gaubtinė žarna|gaubtinę žarną]] ir jos pasaitą; aukščiau šio lauko užpakalinė siena - [[kasa|kasą]], esančią taukinės maišo užpakalinėje sienoje; dar aukščiau nedidelis laukas - kairįjį inkstą ir antinkstį; didžiosios kreivės viršutinė dalis - blužnį; likusią viršutinę užpakalinės sienos dalį - diafragmos užpakalinė dalis.
Eilutė 51:
 
* Gleivinė, ''tunica mucosa''
Gleivinė yra stora, sudaro maždaug pusę visos sienos storio, ji storesnė prievartyje. Jos spalva rausva, vaiko raudonesnė, vyresnių gali būti pilkesnio atspalvio, bet rausvesnė negu [[stemplė]]s. Būdingas storas puresnis pogleivis, kuris leidžia susidaryti gleivinės raukšlėms. Gleivinę jau dengia vienasluoksnis prizminis [[epitelis]] , įskrandyje sudarantis aiškią dantytos formos ribą su [[stemplė]]s daugiasluoksniu [[epitelis|epiteliu]] . Gleivinė turi ryškų gerai išsivysčiusį raumeninį sluoksnį, kuris svarbus raukšlėms susidaryti. Gleivinėje ir pogleivyje būna smulkių limfoidinio audinio mazgelių, ''folliculi lymphatici gastrici''.
 
Gleivinės raukšlės yra gausios, kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių išilginių raukšlių dar vadinamų pirminėmis. Apskritai, užpakalinė siena yra raukšlėtesnė negu priekinė. Tarp raukšlių susidaro skrandžio laukai, juose yra mikroskopinės skrandžio duobutės, į kurias atsiveria skrandžio liaukos.
 
Skrandio gelivinės liaukos gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos rūgštį, kuri aktyviai gamina pepsinogeną, veikia baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės gleivinėje gamina [[hormonas|hormonus]] - gastriną ir kt.
 
Būdinga, jog skrandžio gleivinė virškinimo metu keičia savo reljefą. Tai būna todėl, kad skrandžio pogleivinis audinys yra pakankamai storas, o gleivinės raumeninis sluoksnis stiprus. Visa tai sudaro skrandžio autoplastikos aparatą.
 
* Raumeninis dangalas, ''tunica muscularis''
Šis dangalas sudarytas iš lygiųjų raumenų, yra [[stemplė]]s raumenų tiesioginis tęsinys. Nuo kitų organų skiriasi tuo, kad jame susidaro trys sluoksniai. Išorinis išilginis sluoksnis, ''stratum longitudinale'', pasiskirsto netolygiai, būna ryškesnis tik kreivėse: mažojoje - storesnis ir siauresnis, didžiojoje - platesnis ir plonesnis. Priekinėje ir užpakalinėje skrandžio sienos išilginių skaidulų nedaug. Prievarčio srityje išilginės skaidulos vėl sudaro ištisinį sluoksnį, kaip ir kitur žarnose. Vidurinis žiedinis sluoksnis, ''stratum circulare'', yra storesnis negu išilginis, apima visą skrandį, tik dugne būna retesnis. Prievartyje sudaro storesnį darinį - prievarčio rauką, ''m. sphincter pylori''. Šis raukas su gelivinės raukšle sudaro prievarčio vožtuvą, ''valva pylorica'', kuris reguliuoja turinio slinkimą į dvylikapirštę žarną. Jis būna nuolat uždarytas ir tik retkarčiais praleidžia iš skrandžio į žarnas atskiras porcijas virškinamos masės. Rentgenogramose tarp kūno ir urvo dar matomas prievarčio urvo raukas. Įstrižinės skaidulos sudaro neištisinį trečią, giliausią sluoksnį - vidinį įstrižinį, ''fibrae obliquae''. Tai žiedinių skaidulų darinys. Jis išsidėsto dugno ir kūno srityje abiejose sienose, jų nėra mažojoje kreivėje, prievartyje. Šių skaidulų kilpa apima įskrandžio įlanką.
 
* Išorinis serozinis dangalas, ''tunica serosa''
Tai vidurių [[pilvaplėvė]]s dalis, dengia iš visų pusių, išskyrus nedideles juostas kreivėse. Po dangalu yra plonas poserozinis sluoksnis.
 
== Rentgeninis skrandžio vaizdas ==
 
Klinikoje dėl labai paplitusių skrandžio ligų dažnai tenka tirti skrandį rentgenologiškai. Norint nustatyti skrandžio ligos pobūdį, reikia žinoti normalų jo vaizdą.
Skrandžio rentgeniniam vaizdui įvertinti yra specialūs terminai. Toji skrandžio vieta, į kurią nukrinta nurytas maistas, vadinama skrandžio ančiu, ''sinus ventriculi''. Skrandžio dugnas, į kurį susirenka dujos, rentgenologiškai vadinamas skliautu, ''fornix''. Gyvame skrandyje, tarp skrandžio kūno ir prievarčio urvo, yra fiziologinis raukas, ''sphincter antri''. Visa skrandžio ertmė iki prievarčio urvo rauko vadinama virškinimo maišu, ''saccus digestorius'', o už prievarčio urvo rauko - išskiriamuoju kanalu, ''canalis egestorius''.
 
Rentgenologiškai išskiriamos trys dažniausiai pasitaikančios skrandžio formos rūšys.
 
* Rago formos skrandis yra horizontalioje arba artimoje horizontaliai padėtyje. Jis nuosekliai siaurėja nuo skliauto iki prievarčio. Tokios formos skrandžiai yra brachimorfinio tipo ir nutukusių žmonių, kurių pilvo preso spaudimas didelis.
 
* Kablio formos skrandis yra įstrižoje padėtyje, tik išskiriamojo kanalo kryptis pasikeičia iš apačios į viršų ir dešinę pusę. Jis ir sudaro kablio įspūdį. Toks skrandis nusileidęs gana žemai - beveik iki linijos, jungiančios klubakaulius. Kablio formos skrandžius turi pereinamojo tarp brachimorfinio ir doligomorfinio tipo žmonės.
 
* Kojinės formos skrandis yra beveik vertikalus. Jo išskiriamas kanalas užsiriečia į viršų dar staigiau negu kablio formos skrandžiuose. Tokios formos skrandis visas būna kairėje pilvo pusėje ir nutįsta žemyn net už linijos, jungiančios klubakaulius. Kojinės formos skrandžius dažniausiai turi doligomorfinio kūno sudėjimo žmonės.
Be šių minėtų formų, yra daug skrandžio formos ir padėties variacijų, matomų tiriant rentgenologiškai.
 
 
== Skrandžio kraujagyslės ir nervai ==
eilutė 69 ⟶ 86:
Veninis kraujas yra surenkamas į vartų venos baseiną. Skrandžio venos yra analogiškos arterijoms.
 
[[Limfagyslė]]s teka į keletą tarpinių [[limfmazgis|limfmazgių]] grupių, paskui į preaortinius limfmazgius, iš kurių prasideda žarninis kamienas, einantis į krūtininį lataką. Iį mažosios kreivės ir dugno sričių limfa nuteka į kairiuosius skrandžio limfmazgius. Iš kairiosios apatinės skrandžio dalies limfa nuteka į blužninius, o iš dešiniosios didžiosios kreivės srities - į kepeninius limfmazgius. Iš prievarčio limfa nuteka į kasos ir dvylikapirštės žarnos limfmazgius.
 
Skrandį inervuoja parasimpatinės skaidulos iš klajoklio nervo kamienų, simpatinės [[skaidula|skaidulos]] iš pilvinio rezginio.