Bronzinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1522]] m. [[Pontormas]] pasitraukė iš [[maras|maro]] apimtos [[Florencija|Florencijos]] ir dirbo apylinkėje esančiame [[kartuziečiai|kartuziečių]] vienuolyne. Bronzinas dirbo kartu kaip pagalbininkas ir tuo metu nutapė pirmuosius savo darbus, kurie neišliko. Apie [[1526]] m. Bronzinas padėjo Pontormui tapyti bažnyčią Santa Felicita Florencijoje, bei pats ištapė porą freskų. Tuo pat metu gavo savo pirmąjį užsakymą ir nutapė „Šv. Šeimyną su Šv. Elžbieta ir Šv. Jonu“. Pirmieji Bronzino darbai beveik visiškai sekė jo mokytojo Pontormo maniera.

Apie [[1529]] m. Bronzinas dirbo [[Pezaras|Pezare]] [[Urbinas|Urbino]] kunigaikščio vilos dekoravime,. taipTaip pat, kunigaikštis užsakė jam nutapyti kelis portretus. Grįžęs į Florenciją jis dirbo su Pontormu [[Medičiai|Medičių]] vilų tapyboje, bet šie projektai nutrūko. Tačiau Bronzinas pradėjo garsėti kaip portretistas ir galiausiai tapo oficialiu [[Toskana|Toskanos]] kunigaikščių dvaro dailininku, kuriuo išbuvo iki mirties. Bronzinas nebepaliko Florencijos, kurioje sukūrė svarbiausius savo darbus, be portretų: Toledo Eleonoros koplyčios freskas [[Vekijo rūmai|Vekijo rūmuose]] (1541-43), „Apraudojimą“ (1543-45), „Veneros ir Kupidono alegoriją“ (1545).

Gyvenimo metu Bronzinas, taipogi, buvo [[poetas]]. Dailininkas mirė [[1572]] m. [[lapkričio 23]] d. draugo Cristofano Allori namuose prižiūrėdamas šio šeimą (pats Cristofano Allori mirė [[1541]] m.). Savo palikimą užrašė Cristofano sūnums, kurie buvo jo mokiniai, o vieną jų buvo įsivaikinęs.

Bronzinas pasižymėjo kaip vienas būdingiausių [[Italija|italų]] [[Manierizmas|Manierizmo]] atstovų. Kai kuriais atvejais teigiama, kad perteikė ir geriausius, ir blogiausius Manierizmo požymius. Bronzinas įkvėpimo sėmėsi iš Pontormo ir [[Mikelandželas|Mikelandželo]], kuriuos abu dievino. Bronzino [[Aukštuomenė|aukštuomenės]] portretai pasižymėjo dideliu dėmesiu detalėms, pvz. dailininkas ypač kruopščiai piešė [[drapiruotė|drapiruotes]] pabrėždamas jų grožį, tarsi kontrastuojantį su išdidžiais ir šaltais [[Aristokratas|aristokratų]] veidais. Savo kūryba dailininkas paveiks Europos portretų tapybą kelis šimtmečius į priekį. Viename portretų Bronzinas nepasidrovėjo pavaizduoti vieną didiką kaip [[Antika|antikinį]] dievą [[Neptūnas (mitologija)|Neptūną]]. [[Alegorija|Alegorinėse]] Bronzino scenose dominuoja šaltas ir skulptūriškas figūrų vaizdavimas. Dailininkas nebijo iškraipyti figūrų proporcijų, suteikti [[Hedonizmas|hedonistinių]] bruožų scenoms. Dailininkas visiškai nepasižymėjo mokytojo Pontormo aistra ir dinamika religinėse scenose. Jos pas Bronziną šaltos, teatrališkos.