Algonkinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mjbmrbot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Algonquian langs.png|thumb|250px|Algonkinų paplitimas]]
'''Algonkinai''' - – Šiaurės Amerikos [[indėnai|indėnų]] tautų grupė, kalbanti [[algonkinų kalbos|algonkinų kalbomis]]: [[odžibviai]], [[mikmakai]], [[delavarai]], [[kri]], [[montanjai]], [[naskapiai]], [[čejenai]] ir kiti. Gyvena [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] (~260 tūkst. žmonių, 1998  m.).
 
Iki europiečių kolonizacijos algonkinų grupei priklausė sunaikintos [[moheganai|moheganų]], [[masačusetai|masačusetų]] ir kitos gentys. XVIII a. algonkinus sudarė 5 teritorinės grupės:
* Šiaurės rytų (kri, naskapiai);
* Atlanto (masačusetai, [[naragansetai]]);
* centrinė (moheganai, [[mohikanai]], delavarai, odžibviai, [[otavai]], [[algonkinai (gentis)|algonkinai]]):
* vakarų ([[arapahai]], čejenai bei vadinamieji [[juodakojai]] (siksikai));
* Kalifornijos ([[vijotai]] ir [[jurokai]]).
 
Dauguma algonkinų, [[atapaskai|atapaskų]] spaudžiami, traukėsi iš savo senųjų gyvenamųjų vietų (dabartinė šiaurės Kanada) į pietryčius ir stūmė iš ten indėnus [[sju]]. XVIII a. pr. buvo užėmę plotą tarp Atlanto, [[Hadsono įlanka|Hadsono įlankos]], Didžiųjų Ežerų ir [[Ohajas (upė)|Ohajo]] upės; kai kurios gentys (paminėtini juodakojai) buvo pasiekusios [[Uoliniai kalnai|Uolinius kalnus]]. Algonkinai vertėsi medžiokle, žvejyba, žemdirbyste, rinko maistinius augalus. Gyveno [[vigvamas|vigvamuose]]. Dėvėjo drabužius iš sumedžiotų žvėrių odos ir kailio.<ref>{{VLE|I|336}}</ref>
 
Pagal išpažįstamas religijas algonkinų tarpe dažniausi [[katalikai]] ir [[protestantai]] (baptistai ir metodistai). Anksčiau buvo paplitęs [[šamanizmas]], totemizmas, įvairūs medžioklės kultai. Pagrindinis kultas - – tikėjimas į dievą [[Manitu]]. Šių senovinių tikėjimų tradicijos išlaikomos iki šių dienų.
 
== Šaltiniai ==