Nebylusis Seimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Lietuvos konstitucinės teisės istorija" (naudojant HotCat) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
Po [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] pabaigos, kuris susilpnino [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] ir buvo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] įtakos išaugimo pradžia, augantis konfliktas tarp [[Augustas II|Augusto II-ojo]], kuris norėjo sukurti [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]], ir [[Šlėkta|bajorijos]], leido Rusijos carui [[Petras I|Petrui I-ajam]] užimti tarpininko tarp karaliaus ir šlėktos vaidmenį.
Grasinant rusų armijai, kuri "saugojo" posėdžius, buvo užbaigta [[Tarngorodo konfederacija|Tarngorodo konfederaciją]] bei bajorijos kovos su [[Augustas II|Augustu II]]. Seimas "nebyliuoju" pramintas dėl to, kad šnekėti galėjo tik [[Seimo
Nebyliojo Seimo sprendimai davė pretekstą [[Rusijos imperija|Rusijos]] carams kištis į [[ATR|Respublikos]] vidaus reikalus. [[Augustas II]] turėjo atsisakyti savo planų įvesti [[Absoliutizmas|absoliutizmą]], išvesti [[Saksonija|Saksonijos]] kariuomenę, [[ATR|Respublikoje]] patvirtintos senosios bajorijos laisvės – ''[[liberum veto]]'', senoji seimelių tvarka. Nustatyta, kad [[Lenkija|Lenkijos karalystė]] tegali turėti 18 000 kareivių, [[LDK|Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] – 6200 kareivių kariuomenės.
|