Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: pa:ਲਾਲ ਦਾਨਵ ਤਾਰਾ
Orionus (aptarimas | indėlis)
Papildyta
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Mira 1997.jpg|thumb|right|Raudonoji milžinė Mira]]
'''Raudonoji milžinė''' - didelio šviesio nuo 0.5 iki 10 [[Saulės masė|Saulės masių]], G, K, M, R, N, S [[Spektrinė klasė|spektrinės klasės]] (3000–5000 [[Kelvinas|K]] [[temperatūra|temperatūros]]), III [[šviesio klasė]]s (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) [[žvaigždė]], esanti vėlyvame [[Žvaigždžių evoliucija|evoliucijos etape]].
'''Raudonoji milžinė''' - [[žvaigždė]] raidos etapas, kai joje išsenka [[Vandenilis|vandenilio]] atsargos ir ji susitraukia. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]], vėl išpučiančios žvaigždę. Dėl šios priežasties susiformuoja nuo [[Žvaigždės šerdis|žvaigždės šerdies]] nutolęs apvalkalas, švytintis dar iki 100 000 metų; tuo metu [[žvaigždės šerdis]] traukiasi vis labiau.
 
Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos.
 
Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).
Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]].
 
Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0.5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.
Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10<sup>3</sup> masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10<sup>8</sup> metų 0.5 Saulės masių žvaigždėms.
Žinomiausios raudonosios milžinės yra [[Aldebaranas]], [[Arktūras]]. Dar didesnės žvaigždės [[Antaris]] ir [[Betelgeizė]] yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).
 
 
[[Kategorija:Žvaigždės]]