|
Šitaip kola organizmą veikią dėl to, kad joje yra ir daug cukraus, ir kofeino, ir fosforo rūgšties.
Tuo metu Maxime'o Buyx, vadovaujančio „Coca-Cola“ sveikatingumo programai, teigimu, Amerikos dietologų asociacijos duomenimis, organizmas nejaučia skirtumo tarp natūraliai produktuose esančio cukraus bei cukraus, kurį įsidedame į kavą ar kuriuo gamybos proceso metu gardinami gaivieji gėrimai, ir kai kurie vaisiai, tokie kaip bananai ar vynuogės, savyje turi 16 proc. cukraus, kai dauguma gaiviųjų gėrimų – apie 11 proc.
Kalbėdamas apie kofeiną, M. Buyx lygina, kad vienojeVienoje skardinėje gėrimo „Coca Cola“ kofeino yra 33 mg, o puodelyje kavos - 100 mg, arbatos – 50 mg, o viena porcija šokolado jo turi apie 45 mg.
Fosforas, anot M. Buyx, nedideliais kiekiais naudojamas kai kuriuose maisto produktuose bei gėrimuose kaip rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, tačiau juose fosforo esą yra itin mažai – norėdami gauti jo tiek, kiek gauname, pavyzdžiui, suvalgę vieną kiaušinį, turėtume išgerti maždaug litrą gaiviojo gėrimo.
{{Commons|Coca-Cola|no=T}}
|
