Arecas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → , III-IV → III–IV , - → – , *⌊ → * ⌊ (10) using AWB |
|||
Eilutė 33:
III–IV a. Arecas tapo vyskupo vieta: tai vienas iš kelių miestų, kurių vyskupų vardai žinomi be pertraukų iki šių dienų, iš dalies todėl, kad viduramžiais jie valdė miestą. Romėnų pastatai buvo sugrauti per gotų karus, [[lombardai|lombardų]] invaziją, o likučius sunaikino areciečiai statydami įtvirtinimus. Išliko tik amfiteatras.
Arecas išvijo vyskupą [[1098]] m. ir buvo nepriklausomas miestas iki [[1384]] m. Arecas per popiežiaus ir imperatoriaus nesutarimus dažniausiai palaikė pastarąjį ir priešinosi Florencijai, kurioje dominavo popiežiaus šalininkai. [[1252]] m. Arece įkurtas universitetas, ''Studium''. Tačiau po pralaimėjimo Kampaldino mūšyje (kuriame kovėsi [[Dantė]]) [[1289]] m., kai žuvo vyskupas Guglielmino Ubertini, miesto reikalai klojosi vis prasčiau, neskaitant trumpo laikotarpio valdant Tarlati šeimai. Guido Tarlati tapo vyskupu [[1312]] m. ir gerai sutarė su imperatoriaus šalininkais. Tarlati siekė sąjungos su [[Forli]] miestu ir jo valdovais Ordelaffi šeima, bet jiems nepavyko: Florencija užėmė Arecą [[1384]] m. ir nuo to laiko miestas nebeturėjo individualios istorijos. [[Piero della Francesca]] dirbo San Francesco di Arezzo bažnyčioje ir nutapė freskas, kurios yra žymiausias Areco meno kūrinys. Po kurio laiko miestas patyrė ekonominį ir kultūrinį nuosmūkį, tad jo istorinis centras gerai išsilaikęs.
XVIII a. nusausintos Val di Chiana pelkės į pietus nuo miesto, tad rečiau pasireiškė [[maliarija]]. Kai Napoleono kariai užėmė miestą jis tapo italų pasipriešinimo prancūzams centru, o po to ir provincijos sostine. [[1860]] m. miestas tapo Italijos karalystės dalimi. Arecas smarkiai nukentėjo per Antrąjį Pasaulinį karą.
| |||