Pozityvizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

<p>2. '''Metafiziniu''';</p>

<p>3. '''Pozityviuoju''' (moksliniu).</p>

<p>'''Metafizinis''' tyrinėjimas irgi siekia visapusiško absoliutaus žinojimo apie pasaulį, bet remiasi jau ne [[dvasia|dvasiomis]], bet įvairiomis išgalvotomis esmėmis (pagrindais, priežastimis). Metafiziniame mąstyme mintis pasirodo labai plati ir palaipsniui pasiruošia moksliniam darbui. Pagrindinė šio mąstymo klaida — siekiama pažinti absoliučią viso ko pradžią ir priežastį, o tai yra neįmanoma. Taigi, metafizika pasineria į nežabotas bevaises [[fantazija]]s, todėl, O. Kontas buvo bet kokios metafizikos kritikas.</p>

<p>'''Pozityviojoje stadijoje''' žmogaus protas atsisako tyrinėti visatos atsiradimą ir tikslus, taip pat noro žinoti reiškinių vidines priežastis, užsiima tik reiškinijos [[dėsnis|dėsnių]], santykio nuoseklumo ir reiškinių panašumo analize. Mokslas ir jo dėsniai gali atsakyti tik į klausimą „kaip“, o ne „kodėl“. Mokslai turi stebėti ir atsakyti, kas atrasta bandyme, turi atrasti empirinius dėsnius. Taigi, mokslas yra vienintelis pažinimo šaltinis.</p>