19:55, 27 spalio 2011 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 474 keitimai Atšauktas naudotojo 213.190.41.243 (Aptarimas) darytas keitimas 3628212 ← Prieš tai darytas keitimas		07:29, 8 lapkričio 2011 versija taisyti anuliuoti 213.103.253.214 (aptarimas) vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Regnbyge.jpg\|thumb\|250px\|Vėlyvos vasaros liūtis Danijoje]] '''Krituliai''' – vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų ([[dulksna]], [[kruša]] , [[lietus]], [[sniegas]]) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro ([[lijundra]], [[rasa]], [[šerkšnas]], [[šarma]]). '''Krituliai''' – bet kokios formos kondensuoti [[Žemės atmosfera\|atmosferos]] vandens garai patekę ant [[Žemė]]s paviršiaus. Krituliai gali būti [[Dulksna\|dulksnos]], [[Lietus\|lietaus]], [[Sniegas\|sniego]], [[Kruša\|krušos]] formos. Krituliai yra svarbi [[Hidrologinis ciklas\|hidrologinio ciklo]] dalis – per metus iškrenta apie 505 000 km³ [[vanduo\|vandens]] (398 000 km³ virš [[Vandenynas\|vandenynų]])<ref>Dr. Chowdhury’s Guide to Planet Earth. [http://www.planetguide.net/book/chapter_2/water_cycle.html The Water Cycle.] Retrieved on 2006-10-24.</ref>. Krituliai yra pagrindinis [[vanduo\|vandens apytakos ciklo]] komponentas, kuris yra svarbus ir kaip gėlo vandens pernešėjas planetoje. Kasmet kritulių pavidalu iškrenta maždaug 505 000 km³ [[vanduo\|vandens]], iš kurių 398 000 km³ iškrenta virš [[vandenynas\|vandenynų]].<ref name="chow">{{cite web\|author=Dr. Chowdhury's Guide to Planet Earth\|year=2005\|url=http://www.planetguide.net/book/chapter_2/water_cycle.html\|title=The Water Cycle\|publisher=WestEd\|accessdate=2006-10-24}}</ref>. == Kritulių formavimasis == Krituliai susiformuoja kai maži lašeliai susijungia su kitais lietaus lašais ar ledo kristalais debesyse. Kai [[debesis\|debesies]] elementai išstambėja ir tampa sunkūs, [[oras\|oro]] pasipriešinimas ir aukštineigiai oro srautai nesugeba išlaikyti juos pakibusius, ir krinta iš [[debesis\|debesų]] kritulių pavidalu. [[Kondensacija\|kondensacijos]] metu apie branduolį susiformuoja labai maži [[vanduo\|vandens]] lašeliai, kurie toliau stambėja ne kondensacijos, o susiliejimo būdu. Kai lašeliai turi skirtingus elektrinius krūvius, tai juos traukia vieną prie kito. Nevienodo dydžio lašeliai krinta skirtingu geičiu, dažniau susiduria, todėl didelę reikšmę turi lašelių dydis. Susidurimų skaičiaus didėjimui svarbus [[turbulencija\|turbulencijos]] stiprumas. Sustambėjus lašeliams iškrinta [[dulksna]] ar mažo intensyvumo [[lietus]]. Kai debesys mišrūs, t.y. sudaryti iš paprastų ir peršaldytų vandens lašelių bei [[kristalas\|kristalų]], juose vandens garai kondensuojasi ant ledo kristalų paviršiaus, dėl to stambėja ir krinta iš viršutinės debesų dalies. Krisdami susijungia su peršaldytais vandens lašais ir jei iki pat Žemės paviršiaus oro temperatūra neigiama, iškrinta [[sniegas]] arba [[sniego kruopos]]. == Kritulių kiekio matavimas == Kritulių kiekis matuojamas vandens sluoksnio storiu (mm), kuris susidarytų ant horizantalaus ir vandeniui nelaidaus paviršiaus per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį ir kt.). Vietovės klimatui apibūdinti skaičiuojamos daugiametės vidutinės kritulių sumos kiekvieną mėnesį ar vidutiniškai per metus. Taip pat papildomai skaičiuojamas dienų su krituliais skaičius per mėnesį ir per metus, mėnesinė ir metinė kritulių trukmė, kritulių [[intensyvumas]] ir daugelis kitų rodiklių. Kritulių kiekis matuojamas [[kritulmatis\|kritulmačiu]], [[lietmatis\|lietmačiu]], [[pliuviografas\|pliuviografu]] ir automatiniais prietaisais. == Naudota literatūra == Rimkus E.(1998). Meteorologijos pagrindai. Vilnius Bukantis A.(2009. Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius == Nuorodos ==

Krituliai: Skirtumas tarp puslapio versijų