Daūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Daūrai''' (supapr. kinų: 达斡尔族; pinyin: Dáwò'ěrzú; senoji forma ''Dahur'' laikoma žeminančia) - – viena iš 56 oficialiai [[Kinija|Kinijoje]] pripažįstamų [[Kinijos tautos|tautų]]. Dauguma gyvena Vidinėje Mongolijoje.

Kalba daūrų kalba, kuri priklauso [[mongolų kalbos|mongolų kalboms]] ([[Altajaus kalbos|Altajaus kalbų]] šeima). Rašomosios kalbos standarto neturi, bet daūrų mokslininkas ''Merden Enhebatu'' pritaikė ''[[Pinyin]]'' pagrįstą rašybą. Daūrų kalba turi šiek tiek substratinių kidanių kalbos bruožų (pvz., kai kurias [[leksema]]s, neaptinkamas kitose mongolų kalbose). Kalba turi daug žodžių susijusių su medžiokle, žemdirbyste, žuvininkyste, gyvulininkyste. Daug žodžių yra skoliniai iš kinų, [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų]], [[evenkų kalba|evenkų]] kalbų.

<br />Kalba turi 3 [[dialektas|dialektus]]: ''bataxan'', ''hailar'' ir ''qiqibar''.

Genetiškai daūrai yra kilę iš [[kidaniai|kidanių]], tą paliudijo DNR tyrimai<ref>Li Jinhui, [http://china.org.cn/english/2001/Aug/16896.htm DNA Match Solves Ancient Mystery], china.org.cn 08/02/2001.</ref>. Pagal daūrus buvo pavadinta dalis [[Užbaikalė]]s, kuri dabar žinoma kaip [[Daūrija]].

Daūrai dalyvavo pasienio susirėmimuose su [[kazokai]]s (pvz., su Jerofejumi Chabarovu) 1643-1651 1643–1651 m. Susidūrę su rusų ekspansija į [[Amūras (upė)|Amūro]] regioną imperatoriaus ''Shunzhi'' valdymo laikais (1654-16561654–1656) daūrai buvo priversti keltis į pietvakarius ir apsigyventi ''Nonni'' ({{en|Nen River}}) upės pakrantėse. Ten jie buvo priversti tarnauti ''Qing'' imperatorių karinėje sistemoje, saugoti Kinijos imperijos šiaurines sienas.

<br />Kai 1931  m. į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] įsiveržė [[Japonija]], daūrai smarkiai priešinosi japonams.

Daūrai tradiciškai sėjo javus, augino arklius ir galvijus. Gyvenę šiauriniuose kalnuose degė medžio anglį, medžiojo, rinko valgomus augalus, dirbo odas, gamino vežimus ir medinius vamzdžius.

Daūrai pasižymi savotiška hierachine sistema. Tą pačią pavardę turintys žmonės priklauso vienai grupei, vadinamai ''hala'', ir gyvena kartu. Kiekviena ''hala'' dalinasi į atskirus klanus (''mokon''). Kiekvienas klanas gyvena savo mieste. Kai tuokiasi skirtingų klanų žmonės, vyras kraustosi į žmonos klaną, bet jame neturi teisių į turtą. Santuokas organizuodavo tėvai. Būdingi labai tvirti svainystės ryšiai. Tradicijos reikalauja, kad visuose svarbiuose įvykiuose dalyvautų svainiai su šeimomis, kurie siunčia dovanas naujagimiams ir pan.

Tradicinės sporto šakos buvo [[imtynės]], arklių lenktynės ir šaudymas iš [[Lankas (ginklas)|lanko]]. Taip pat žaidžia žaidimą, artimą futbolui, su kamuoliu iš jaučių vilnos.

Daūrų kaimai tvarkingi, paprastai kalnų šlaituose, prie upių ar upelių. Namai turi kiemus, aptvertus pintomis žabų tvoromis.

Moterys nuo senovės garsėja siuvinėjimu, tad jų drabužiai būna puikiai siuvinėti. Žiemą daūrės dėvi ilgas, paprastai mėlynas suknias ir odinius batus. Vasarą dėvi kelnes, avi baltas [[kojinė|kojines]] ir ornamentuotus batelius. Vyrai žiemą dėvi kailines kepures su ausinėmis iš lapės ar raudonojo elnio kailio. Vasarą jie galvą apsiriša kaktas baltu audeklu arba nešioja šiaudines [[skrybėlė|skrybėles]].

Tipiškas maistas yra [[Tikroji sora|sorų]] ar [[grikis|grikių]] lakštiniai su pienu, grikių pyragaičiai, [[aviža|avižinė]] košė su [[soja]]. Labai vertina žvėrieną ir laukinę paukštieną - – elnieną, fazanieną, antieną. Augina daug daržovių.

Daugelis daūrų išpažįsta [[šamanizmas|šamanizmą]]. Kiekvienas klanas turi savo šamaną, kuris atlieka svarbias apeigas. Dalis daūrų yra perėmę [[lamaizmas|lamaizmą]].