'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') - – atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].
Pagrindinė salyno sala - – '''Gran Teras''' (''Grande Terre'') užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta - – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis [[Kuko ledynas]]. Krantai labai raižyti: gausu fiordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: [[Fošas]], Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l'Oestasl’Oestas ir kt.
Kergeleno salyne yra [[Port o Fransė]] gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami [[Kergeleno kopūstas|Kergeleno kopūstai]] (''Pringlea antiscorbutica'').
Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
