14:28, 2 spalio 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: an:Monts de l'Altai ← Prieš tai darytas keitimas		13:23, 2 lapkričio 2011 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 162 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Location Altay Mountains.PNG\|thumb\|~~200px~~230px\|Kalnų lokalizacija]] [[Vaizdas:Altai Kutscherla-Tal.jpg\|thumb\|~~200px~~230px\|Kučerlos slėnis. Altajus]] [[Vaizdas:2006-07 altaj belucha.jpg\|thumb\|~~200px~~230px\|Beluchos kalnas]] [[Vaizdas:2006-07 altaj steppe.jpg\|thumb\|~~200px~~230px\|Altajaus stepės]] '''Altajaus kalnai, Altajus''' (~~[[rusų kalba~~{{ru\|~~rus.]] ''~~Алтайские горы''}}, ~~[[mongolų kalba~~{{mn\|~~mongol.]]~~Алтайн ~~''Altain - ula'',~~нуруу}} – „Aukso Kalnai“, ~~[[kinų kalba~~{{zh\|~~kin.]]~~ 阿尔泰山脉}}) – kalnynas Centrinėje [[Azija\|Azijoje]], [[Rusija\|Rusijos]], [[Kazachija\|Kazachstano]], [[Mongolija\|Mongolijos]] ir [[KLR\|Kinijos]] teritorijose. Grandinės ilgis virš 2000 km. Sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys [[Obė]]s, [[Irtyšius\|Irtyšiaus]], [[Jenisėjus\|Jenisėjaus]] ir Centrinės Azijos upių vandenskyrą. Aukščiausia vieta – [[Beluchos kalnas]] (4506 m). Altajaus kalnų sistema dalinama į tris dalis: Altajų (buvusį Tarybinį Altajų, Šiaurinį Altajų), [[Mongolijos Altajus\|Mongolijos Altajų]] ir [[Gobio Altajus\|Gobio Altajų]]. Pagal geologinę sandarą Altajaus kalnai skirstomi į kaledoninėje kalnodaroje susidariusį Kalnų Altajų ir hercininėje kalnodaroje susidariusį [[Rūdinis Altajus\|Rūdinį Altajų]]. == Geografija == Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas\|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas\|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris\|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys\|Čujos]], Kurajaus ir kt.).▼ ▲Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama [[geležies rūda]], [[gyvsidabris]], brangieji ir spalvotieji [[metalas\|metalai]]. Yra terminių šaltinių ([[Abakanas\|Abakano]], Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai ([[Katūnės kalnagūbris\|Katūnės]], Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos ([[Čujos duburys\|Čujos]], Kurajaus ir kt.). Klimatas žemyninis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28 °C priekalnėse, iki -32 °C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija\|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22 °C temperatūra, aukštikalnėse 14-16 °C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas\|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas\|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²).▼ ▲Klimatas žemyninis. [[Žiema]] šalta ir ilga. Vidutinės sausio mėnesio temperatūros nuo -15° iki -28 °C priekalnėse, iki -32 °C duburiuose (dažnos temperatūrų [[inversija\|inversijos]]). [[Vasara]] trumpa ir vėsi. Priekalnėse liepą būdinga 19-22 °C temperatūra, aukštikalnėse 14-16 °C. Vakariniuose ir šiaurės rytiniuose šlaituose, kuriuos pasiekia drėgnos oro masės, iškrenta iki 1200 mm kritulių per metus, tuo tarpu pietuose – vos iki 200 mm. Charakteringos kalnų audros ([[fenas\|fenai]]). Altajuje žinoma ~1500 [[ledynas\|ledynų]] (bendras jų plotas 900 km²). Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)\|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]].▼ ▲Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: [[Katūnė]], [[Buchtarma]], [[Bija (upė)\|Bija]], [[Čuja]]. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – [[Markakolis]] ir [[Teleckojės ežeras]]. Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir vakarinėse priekalnėse, 400-700 m aukštyje – įvairiažolės pievinės [[stepė]]s, iki 1200-1500 m aukščio – retosios [[stepė]]s. Tarp kalnų miškų (2000-2200 m), užimančių 2/3 teritorijos būdingi [[maumedis\|maumedžių]] miškai. Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia [[kedras\|kedrų]]) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (1800-2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose – kalnų [[tundra\|tundros]]. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir [[ledynas\|ledynai]].▼ ▲Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir vakarinėse priekalnėse, ~~400-700~~ 400–700 m aukštyje – įvairiažolės pievinės [[stepė]]s, iki ~~1200-1500~~ 1200–1500 m aukščio – retosios [[stepė]]s. Tarp kalnų miškų (~~2000-2200~~2000–2200 m), užimančių 2/3 teritorijos būdingi [[maumedis\|maumedžių]] miškai. Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia [[kedras\|kedrų]]) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (~~1800-2400~~1800–2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose – kalnų [[tundra\|tundros]]. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir [[ledynas\|ledynai]]<ref>{{GEC\|22-23}}</ref>. Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Beluchos k., Teleckojės ež., Ukoko plynaukštė, Altajaus rezervatas – viso plotas 16175 km²) įtrauktos į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą.▼ ▲Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Beluchos k., Teleckojės ež., Ukoko plynaukštė, [[Altajaus rezervatas ]] – viso plotas 16175 km²) įtrauktos į [[UNESCO]] pasaulio paveldo sąrašą. == Istorija == Altajaus kalnuose žmonės gyveno jau prieš 40 tūkst. metų. Denisovo urve rasti priešistorinio [[Denisovo žmogus\|Denisovo žmogaus]] palaikai. Bronzos amžiuje čia suklestėjo raitų [[klajokliai\|klajoklių]] kultūros, vėliau davusios pagrindą [[tiurkai\|tiurkų]] tautoms. == Taip pat skaitykite == {{commonscat\|Altay Mountains}}▼ * [[Mongolijos Altajus]] * [[Gobio Altajus]] eilutė 21 ⟶ 28: == Nuorodos == {{ref}} ▲{{commonscat\|Altay Mountains}} {{UNESCO\|768}}▼ ▲{{UNESCO\|768}} [[Kategorija:Altajaus kalnynas\| ]]

Altajaus kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų