Bolesław Bierut: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Boleslavas Bierutas''' ({{pl|Bolesław Bierut}}, [[1892]]  m. [[balandžio 18]] d. netoli [[Liublinas|Liublino]]  – [[1956]]  m. [[kovo 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]])  – [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas, [[ministras pirmininkas]] ([[1952]]–[[1954]]  m.), pirmasis [[Lenkijos Liaudies Respublika|LLR]] prezidentas (1947-1952 1947–1952 m.).

Nuo [[1912]]  m. buvo kelių [[Socializmas|socialistinių]] ir [[Komunizmas|komunistinių]] partijų narys. [[1928]]–[[1930]]  m. mokėsi Tarptautinėje [[Leninas|Lenino]] mokykloje Maskvoje. [[Kominternas|Kominterno]] siuntimu 1930–[[1932]]  m. dirbo [[Austrija|Austrijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] ir [[Bulgarija|Bulgarijoje]]. Už nelegalią komunistinę veiklą [[1933]]  m. [[Lenkijoje]] buvo nuteistas kalėti 7-nerius metus, tačiau [[1938]]  m. amnestuotas. Kalėdamas Lenkijoje išvengė partinio valymo ir [[Represija|represijų]], kurias prieš lenkų komunistus organizavo [[Stalinas]].

[[1939]]  m. persikėlė į [[TSRS]] užimtą [[Vakarų Baltarusija|Vakarų Baltarusiją]], priėmė TSRS [[pilietybė|pilietybę]], dirbo [[NKVD]] struktūrose. [[Didysis Tėvynės karas|Karo]] metu čia veikė [[Nacizmas|antinaciniame]] pogrindyje.

[[1943]]  m. Maskvoje buvo sudaryta protarybinė Laikinoji nacionalinė Lenkijos vyriausybė, B.Bierutas paskelbtas jos vadovu. Grįžęs į Lenkiją aktyviai veikė pajungiant šalį komunistų kontrolei. [[1944]]–[[1947]]  m. jis buvo [[Lenkijos Nacionalinė valstybės taryba|Nacionalinės valstybės tarybos]] (''Krajowa Rada Narodowa'') prezidentas.

Po [[1947]]  m. rinkimų tapo Lenkijos prezidentu, juo buvo iki [[1952]]  m. Priėmus naują šalies Konstituciją, 1952–[[1954]]  m. buvo LLR Ministras pirmininkas.

[[1948]]  m. sukūrus [[Lenkijos jungtinė darbininkų partija|Lenkijos jungtinėjungtinę darbininkų partiją]], išrinktas partijos CK 1-uoju sekretoriumi, juo buvo iki pat mirties.<ref>[http://dic.academic.ru/dic.nsf/es/6950/%D0%91%D0%B5%D1%80%D1%83%D1%82] (dic.academic inf.)</ref>

B.Bieruto valdymas pasižymėjo represijomis prieš opoziciją ir partinius oponentus, [[Armija KarajovaKrajova|Armiją Krajovą]] bei menkais ekonomikos pasiekimais.

Nuo [[1943]]  m., kai slapta buvo permestas į [[Trečiasis reichas|nacių]] okupuotą Lenkijos teritoriją, B.Bierutas konfliktavo ir konkuravo su kitu Lenkijos darbininkų partijos aktyvistu [[Vladislavas Gomulka|Vladislavu Gomulka]], kurio buvo kritikuojamas dėl beatodairiško paklusnumo Maskvai ir siekio po karo Lenkijoje įvesti komunistinį režimą. B.Bierutas intrigavo V.Gomulkos atžvilgiu, rašė į Maskvą skundus prieš jį. Tapęs prezidentu su V.Gomulka galutinai susidorojo: pašalino jį ir šalininkus iš visų postų, suėmė bei organizavo teisminį procesą. Iš kalėjimo dauguma suimtųjų išėjo tik po B.Bieruto mirties.

* Bierutas  – partinis slapyvardis, sudarytas iš mamos (Bernak) ir tėvo (Rutkovskis) pavardžių pirmųjų skiemenų.

* 1945  m. su [[LTSR]] delegacijos vadovu [[Mečislovas Gedvilas|M.Gedvilu]] pasirašė sutartį dėl Lietuvos lenkų [[Repatriacija|repatriavimo]] į Lenkiją.<ref>[http://www.veidas.lt/keista-repatriacija-vieni-lenkai-isvaziavo-%E2%80%93-kiti-atvaziavo Keista repatriacija: vieni lenkai išvažiavo  – kiti atvažiavo] („Veido“ inf.)</ref>