Estijos lietuviai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikifikavimas, replaced: → (4), t.p → t. p (21) using AWB |
red. |
||
Eilutė 2:
== Istorija ==
Pirmieji lietuviai Estijoje apsigyveno, manoma, dar [[XVI a.]] pabaigoje – [[XVII a.]] pradžioje, kai Dorpatas (dab. [[Tartu]]) buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] vaivadijos centras. [[XIX a.]]
[[1922]] m. Estijoje gyveno 436 lietuviai. Nuo
Nuo XX a. penkto-šešto dešimtmečio lietuvių vėl ėmė daugėti. [[1970]] m. jų Estijoje gyveno 2500. Tai iš [[Sibiras|Sibiro]] grįžę tremtiniai, negavę [[
== Organizacijos ==
Apie [[1895]] m. įkurta Dorpato lietuvių studentų draugija, veikusi iki [[1918]] m. [[1916]]–[[1917]] m. veikė lietuvių bolševikų organizacijų.
Lietuvių sambūrius globoja Estijos tautinių mažumų sąjunga, remiama Estijos kultūros ministerijos. [[1998]] m. ELB Vilniuje surengė Estijos lietuvių kultūros dienas. Taline veikia lituanistinė mokykla, rengiami lietuvių kalbos kursai suaugusiesiems. ELB ir Lietuvos ambasados Estijoje renginiuose dalyvauja ir lietuviai, studijuojantys Estijos aukštosiose mokyklose, tarp jų [[Baltijos gynybos koledžas|Baltijos gynybos koledže]].
Eilutė 23:
|2000|2116}}
[[XIX a.]] pabaigoje Revelyje gyveno nemažai lietuvių inteligentų: [[Jonas Jablonskis]], [[Andrius Bulota (1872)|Andrius Bulota]], [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]], [[Jonas Biliūnas]], [[Vladas Kuzma]], [[Vladas Lašas]]. [[1897]] m. Tartu hektografu išspausdinti [[Kazimieras Jaunius|
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
* Estijos lietuvių bendruomenė (sud. Cecilija Rasa Unt). - Tallinn: C.R.Unt, 2006. - 176 p.: iliustr. - ISBN 9955-726-02-4
[[Kategorija:Estijos lietuviai]]
|