Vilkaviškio vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Atlantas (aptarimas | indėlis)
S →‎Vyskupijos istorija: šalinami paryškinimai
Eilutė 14:
[[1925]] m. [[Lenkija]]i atitekusi [[Seinų vyskupija|Seinų vyskupijos]] dalis, kurioje buvo ir lietuviškos Punsko, Seinų bei Smalėnų parapijos, prijungta prie Lomžos vyskupijos.
 
[[1926]] m. iš Lietuvos Respublikos kontroliuojamos šiaurinės Seinų vyskupijos dalies sudaryta '''Vilkaviškio vyskupija'''. Jai atiteko šie po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sudaryti dekanatai: Bartninkų, Garliavos, Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Panemunės (Žemosios), Prienų, Seirijų, Simno, Šakių ir Vilkaviškio su 87 parapinėmis bažnyčiomis ir 2 viešomis koplyčiomis. Parapinė [[Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia]] pertvarkyta į katedrą. Pirmasis vyskupas - [[Antanas Karosas]]. Vyskupo rezidencijai perduoti Vilkaviškio dvaro pastatai.
 
[[1927]] m. Seirijų dekanatas padalytas į Seirijų ir Leipalingio.
Eilutė 34:
Sovietų valdžia Vilkaviškio vyskupiją sujungė su [[Kauno arkivyskupija]] ir įpareigojo abi vyskupijas administruoti Kauno vyskupams ar arkivyskupijos valdytojams. Pokario metais kalinta daugiau kaip 60 Vilkaviškio vyskupijos kunigų, 9 jų negrįžo iš bausmės atlikimo vietų.
 
[[1989]] m. '''Vilkaviškio vyskupija''' vėl tapo savarankiška, vyskupu paskirtas [[Juozas Žemaitis]]. [[1992]] m. pabaigoje vyskupijoje buvo 101 bažnyčia, 20 iš jų neturėjo kunigų ir buvo aptarnaujamos atvykstančių ganytojų.
 
==Vyskupijos vyskupai ir administratoriai==