Vengrijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

=== Kovos su turkais ir skilimas ===

[[1526]] m. [[Mohačo mūšis|Mohačo mūšyje]] vengrų kariuomenę sutriuškino [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] pajėgos, o Vengrijos karalius [[Liudvikas II Jogailaitis]] žuvo. Dėl osmanų puolimo žlugo centrinė valdžia ir prasidėjo vidinės kovos. Kai kurie vengrų didikai Vengrijos karaliumi paskelbė kaimyninės [[Austrija|Austrijos]] valdovą imperatorių [[Imperatorius Ferdinandas I|Ferdinandą I-ąjį]], kuris su Vladislovu buvo susijęs dinastiniais ryšiais. Be to, pagal ankstensius susitarimus, Vladislovui mirus be palikuonių, kas ir atsitiko, Vengrijos sostą turėjo perimti Habsburgai. Nepaisant to, dalis didikų palaikė Vengrijos didiką Joną Zapolją (''Zápolya/Szapolyai János''), kuris gavo palaikymą iš Osmanų sultanato, tačiau buvo nepripažįstamas krikščioniškųjų valstybių.

Trišalis konfliktas prasidėjo, kai Ferdinandas įsiveržė į Vengriją, stengdamasis užtikrinti savo valdžią kuo didesnei Vengrijos karalystės teritorijai. 1541 m. buvusi karalystės teritorija buvo padalinta į tris dalis ir šis padalinimas išliko iki pat [[XVII amžius|XVII a.]]. Nors sienos šiuo periodu labai dažnai keitėsi, šias tris dalis galima apytiksliai įvardinti taip:

* dabartinė [[Slovakija]], šiaurės vakarų [[Uždunojė]], [[Burgenlandas]], vakarinė Kroatija ir šalia esančios teritorijos pateko Habsburgų valdžiai. Ši teritorija buvo vadinama Karališkaja Vengrija, kuri, nors ir buvo formaliai atskira valstybe, faktiškai buvo valdoma iš Habsburgų Austrijos.