Antonov A-40: Skirtumas tarp puslapio versijų

Antonov A-40 buvo labiau ambicingas projektas: užuot stačius sklandytuvą, tankui [[T-60]] buvo pritvirtinti sparnai bei uodega, paverčiant jį sklęsti galinčia mašina. NutūpęsAtsikabinęs 20-26 km nuo atakos vietos bei nutūpęs kovos lauke, tankas turėjo numesti sparnus ir per kelias minutes būti pasiruošęs kovai. Lengvasis tankas svėrė 5,8 t, jo sparnai – dar apie dvi tonas. Siekiant sumažinti matmenis buvo pasirinkta [[biplanas|biplano]] konstrukcija. Rengiant prototipą, tankas buvo kiek tik įmanoma palengvintas, nuimant dalį amunicijos, šarvų ir paliekant tik labai nedaug kuro. Pilotas-vairuotojas turėjo vairus ir eleronus mašinai ore valdyti, vėliau galėjo numesti sparnus iš jos neišeidamas.

Buvo atlikti keli šios mašinos bandymai, iš pradžių pakylant vos keletą metrų ir pirmiausia tikrinant ar tanko šasi gali atlaikyti pakilimui reikalingą 116 km/val greitį (įprastinis šio tanko greitis ant žemės 45 km/val), toliau aptakumą bei valdymo sistemas<ref>[http://redtanks.bos.ru/kt.htm Испытания «летающего» танка КТ]</ref>. 1942 m. rugpjūčio 7 d įvykusio ilgesnio skridimo metu tanką pilotavo žinomas sklandytuvų pilotas-bandytojas Sergei Anokhin. [[Tupolev TB-3]] bombonešiui su keturiais sustiprintais 970 AG varikliais pavyko pakelti tanką-sklandytuvą nuo žemės bet jo oro pasipriešinimas buvo per didelis. Lėktuvo varikliai greitai perkaito ir gelbėjantis nuo katastrofos, tanką teko atkabinti pakilus vos 40 metrų. Pilotui pavyko jį nutupdyti greta buvusiame lauke kur jis, kaip planuota, atskyrė sparnus ir tanku parvažiavo į bazę. NeturintBuvo aišku jog tempiantis lėktuvas nepakankamai galingas, tačiau galingesnis tuo metu buvo vien [[Pe-8]] kurių iš viso turėta tik 80, jie buvo reikalingi tolimam Berlyno bombardavimui. Nesant pakankamai galingo lėktuvo, tolesnius bandymus teko nutraukti.