Poniatovskiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

15-16 a. Poniatovskiai buvo smulkūs Liublino vaivadijos bajorai. 17 a. pr. keli giminės atstovai atsikėlė į Krokuvos vaivadiją. Tarnaudami Lubomirskiams pamažu užėmė aukštesnę socialinę padėtį. Didikų statusą Poniatovskiai įgijo [[Stanislovo Poniatovskio]] ([[1676]]-[[1762]]), kuris vedė K. Čartoeiskaitę ir tapo vienu Familijos grupuotės vadovų, pastangomis. Jo sūnus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] ([[1732]]-[[1798]]) buvo paskutinis [[ATR]] valdovas ([[1764]]-[[1795]]), [[Mykolas Jurgis Poniatovskis]] ([[1736]]-[[1794]]) - paskutinis Lenkijos ir Lietuvos primas (nuo [[1784]] m.), [[Andrejus Poniatovskis]] ([[1734]]-[[1773]]) - Austrijos kariuomenės karininkas ir neoficialus [[ATR]] pasiuntinys Vienoje, [[Kazimieras Poniatovskis]] ([[1721]]-[[1800]]) - Familijos veikėjas, Lenkijos dvaro pakamaris (nuo [[1742]] m.). Andrejaus sūnus [[Jozefas Antonis Poniatovskis]] ([[1763]]-[[1813]]) buvo Varšuvos kun-tės kariuomenės vyr. vadas ir Prancūzijos maršalas, Kazimiero sūnus [[Stanislavas Poniatovskis]] ([[1754]]-[[1833]]) - Lietuvoas d. iždininkas ([[1784]]-[[1791]]), [[1791]] m. apsigyveno Italijoje. Tarp jo palikuonių - Prancūzijos politikas [[Michelis Poniatovskis]] ([[1922]]-[[2002]]), kuris [[1973]]-[[1974]] m. buvo sveikatos apsaugos, [[1974]]-[[1977]] m. - vidaus reikalų ministras.<ref>{{VLE|XVIII|551||Poniatovskiai}}</ref>