Imperatorius Pranciškus I: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Martin van Meytens 006.jpg|thumb|Pranciškus I]]
'''Pranciškus I''' ([[1708]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Nansi]] – [[1765]] m. [[rugpjūčio 18]] d. Inncbruck[[Insbrukas]]) – Šv. Romos imperatorius ([[1745]]–[[1765]]).

Lotaringijos kunigaikščio Leopoldo sūnus. [[1736]] m. vedė erchercogienę ir Habsburgų palikimų paveldėtoją Šv. Romos imp.imperatoriaus Karolio VI dukterį Mariją Teresę. [[1737]] m. atidavė Lotaringiją Stanislovui Leščinskiui mainais už Toskanos didžiąją kunigaikštystę (sutartis patvirtinta [[1738]] m. sudarant Vienos taiką, kuria baigtas Lenkijos įpėdinystės karas). Marijos Tersės įtakoje išrinktas Šv. Romos imperijos imperatoriumi. Mažai dalyvavo valstybės valdyme, buvo nustelbtas Marijos Teresės, stipresnės asmenybės. Pranciškaus ir Marijos Teresės palikuoniai vadinami Habsburgų Lotaringų linija.<ref>{{VLE|XVIII|718||Pranciškus I}}</ref>