Celiuliozė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
svarbos logika - zmogaus mityba pirma, poto chemija.. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
Daugelio [[Gyvūnas|gyvūnų]] (ir [[žmogus|žmogaus]]) [[organizmas|organizmuose]] nėra [[fermentas|fermento]], gebančio hidrolizuoti [[gliukozidinė jungtis|gliukozidines jugtis]], todėl celiuliozė yra nevirškinama, bet svarbi [[maistas|maisto]] dalis. Tokį fermentą gamina kai kurie [[mikroorganizmas|mikroorganizmai]], gyvenantys atrajojančių gyvulių, [[termitai|termitų]], skruzdėlių - medgraužių [[skrandis|skrandžiuose]] bei [[dirvožemis|dirvožemyje]]. Minėti gyvūnai gali išgyventi vien tik maitintis celiulioze. Dirvožemio [[bakterija|bakterijos]] pagreitina celiuliozės, esančios nukritusiuose [[lapas|lapuose]], [[medis|medžių]] [[kamienas|kamienuose]] ir t. t. irimą.
Celiuliozė turi daug -OH grupių, todėl ji labai hidrofilinė, tačiau dėl didelės molekulinės masės ir tarpusavio jungčių netirpsta, o tik brinksta. Celiuliozės skaidymo produktai dirvoje virsta pagrindinėmis [[humusas|humuso]] sudėtinėmis medžiagomis, kurios išlaiko savo hidrofiliškumą. Dėl hidrofilinių savybių daug humuso turintys [[gruntas|gruntai]] gerai sulaiko vandenį ir vandenyje ištirpusių druskų jonus, todėl humusingi [[dirvožemis|dirvožemiai]] būna derlingi. O celiuliozingi augalų likučiai (nukritę lapai, [[šiaudai]], smulkios [[durpės]], žolėdžių [[
[[Kategorija:Maisto medžiagos]]
| |||