'''Eduardas III''' (gimė - [[1312]] m. [[lapkričio 13]] d. [[Vindzoro pilis|Vindzoro pilyje]], mirė - – [[1377]] m. [[birželio 21]] d. Šyne, dabar [[Ričmondas]]) - – [[Anglija|Anglijos]] karalius.
== Biografija ==
Eduardo II sūnus, karūnuotasKarūnuotas [[1327]] m. nuvertus jo tėvą. Tačiau valdyti ėmė tik [[1330]] m., tada, kai pašalino motinos Izabelės vietininką bei favoritą Rodžerį de Mortimerą. Po Karolio IV mirties Eduardas pareiškė pretenzijas į [[Prancūzija|Prancūzijos]] sostą ir [[1340]] m. gavo [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karaliaus]] titulą. Dėl to kilo [[Šimtametis karas]]. Iš pradžių Eduardui sekėsi. Jam pavyko atstatyti prarastą pagarbą monarchijai. [[1360]] m. sudaryta Bretinji taika; Eduardas atsisakėAtsisakė Prancūzijos karūnos, bet už tai gavo dalį šiaurės vakarų Prancūzijos. Tačiau dėl sunkios ekonominės padėties bei [[maras|maro]] šios sritys buvo vėliau prarastos. Didžiulės karo išlaidos vertė Eduardą nuolaidžiauti bajorijai bei parlamentui (kuris buvo padalytas į Lordų ir Bendruomenių rūmus). [[1366]] m. Eduardas paskelbė, kad Anglija nėra [[Popiežius|popiežiaus]] [[feodas|lenas]]. Atsikėlus į Angliją [[flamandai|flamandų]] pirkliams, Eduardas paskatino juos kurti Anglijos tekstilės pramonę.<ref>Ferial Kanbay – - "1000„1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas" -žinynas“ – 80 psl.</ref>.
