|
== Istorija ==
Apie [[1780]] m., gavęs leidimą iš Prienų seniūno K. Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje G. H. Tierbachas abiejose kelio iš [[Prienai|Prienų]] į [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] pusėse buvo įkuręs dvi stiklo dirbtuvės (dabartiniame [[Senaūtis|Senaūčio]] kaime ir Naujosios Ūtos gyvenvietėje). Jos sunaikintos maždaug [[1812]]–[[1831]] m.<ref>Prienų krašto miškai ir žmonės. Aut. Rimvydas Gabrilavičius. 2005 m., 30 psl.</ref>
XVI a. pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. [[1744]] m. įsikūrė [[Naujasis Mikališkis|N. Mikališkio]] ir [[Tartupis|Tartupio]] dvarai, [[Asiūklė]]s, [[Mielaškampis|Mielaiškampio]], [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemio]], [[Vartai|Vartų]] kaimai. [[1872]] m. [[Skirptiškė]]s, Mieleišupio, [[Skuigė]]s, Dūmiškių, [[Skersabalis|Skersabalio]], Medvišių bei Senaūčio kaimai, kuriuose gyveno 263 gyventojai. Abipus vieškelio iš Prienų į Kvietiškio dvarą prie [[Marijampolė]]s buvo dvi stiklo dirbtuvės. Manoma, kad pirmoji stiklo dirbtuvėlė buvusi Senaūčio kaime ir kaimo pavadinimas kilęs iš lenkų kalbos pavadinimo ''stara huta'' (senoji dirbtuvė). XIX a. pradžioje buvo pastatyta antra stiklo dirbtuvėlė ir kaimas pavadintas '''''Ūta''''' (''Huta''). [[1827]] m. jau minimas Naujosios Ūtos kaimas su 162 gyventojais.<ref>Prienų kraštas, 2002 m.</ref>
Stiklo dirbtuvių liekanos – degimo krosnių dalys, stiklo gaminių šukės galima pamatyti ir dabar 100–120 m nuo plento Prienai – Marijampolė, įvažiavimo į Naująją Ūtą kairėje pusėje. [[2011]] m. [[spalio 5]] d. 120 m nuo kelio Prienai–Marijampolė įvažiavimo į Naująją Ūtą kairėje pusėje (stiklo dirbtuvių teritorijos pietrytinėje pusėje) pastatytas stogastulpis, žymintis buvusių dirbtuvių teritoriją (stogastulpio autorius [[Vytautas Degutis]]).
[[Vaizdas:Stogastulpis.png JPG|thumb "|left" |250px|Stogastulpis]]
Naujosios Ūtos gyvenvietės teritorijoje [[1958]] m. buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 12 šeimų su 36 gyventojais, septynmetės mokyklos 2-jų aukštų medinis pastatas ir kolūkio kontora. [[Paštas]] ir parduotuvė tilpo privačių namų savininkų kambarėliuose.
Gyvenvietė pradėjo didėti [[1959]] m. – pradėjus aplinkinių kaimų žemių [[melioracija|melioravimą]] – gyventojai buvo iškeliami iš senųjų sodybų. 1959 m., kolūkį reformavus į tarybinį ūkį, buvo statomi gyvenamieji namai naujai besikuriančioms šeimoms, atvykstantiems dirbti žemės ūkio specialistams. Per 1959–1989 m. laikotarpį buvo pastatyti 25 gyvenamieji namai, kuriuose apsigyveno 53 šeimos. 36 atsikeliančios iš aplinkinių kaimų šeimos pačios statėsi sau namus Naujoje Ūtoje arba Asiūklės pagalbinėje gyvenvietėje. 74 šeimos išsikėlė į kitas vietoves, rajonus, miestus.
1959 m. Naujosios Ūtos kaime (čia turima mintyje ir gyvenvietę) gyveno 286 gyventojai.<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II tomas, 672 psl.</ref>
1959 m. pirmą kartą Naujoje Ūtoje buvo įžiebta [[elektra]]. Ją gamino traktorinis dyzelinis variklis. Pirmasis [[televizorius]] pradėjo rodyti laidas [[1960]] m. tarybinio ūkio kontoroje. N. Ūtos [[girininkija]] įsteigta 1958 m. Zapalkos pasodoje ([[Griškamurgis|Griškamurgio]] kaime). Girininkas Juozas Jarmala. [[1963]] m. baigta statyti nauja N. Ūtos girininkija. 1960 m. ant buvusios (1780–1832 m.) stiklo gamyklėlės teritorijos pastatyta pirmoji Naujosios Ūtos valgykla. [[1981]] m. gyvenvietės centre pastatyta nauja valgykla, kurioje maitinosi kolūkio dirbantieji bei mokyklos mokiniai. 1981 [[rugsėjo 7]] d. pradėjo dirbti naujai pastatytas 25 vietų vaikų darželis. Pirmoji darželio vedėja – Danutė Marcinkevičienė.
[[1965]] m., atėmus iš tikinčiųjų pastatą, kuriame buvo laikomos N. Ūtos parapijos tikintiesiems mišios, buvo įkurti kultūros namai. Šiose patalpose 4-5 kartus per savaitę buvo rodomi kino filmai, žaidžiamas stalo tenisas, biliardas, šaškėmis ir šachmatais; vykdavo saviveiklos dramos ratelio ir ansamblių repeticijos: šeštadieniais vykdavo Naujosios Ūtos, Žemaitkiemio, Kunigiškių kolūkio bei Igliaukos jaunimo pasilinksminimai. 1968 m. pastatyta Landsbergio-Žemkalnio pjesė „[[Tadas Blinda]]“. Su šia pjese ir ansambliais buvo apsilankyta Igliaukoje, Gudeliuose, Kapčiamiestyje, Balbieriškyje ir kitose vietovėse. [[1986]] m. pastatyti nauji kultūros namai.
Naujosios Ūtos gyvenvietėje prie N. Ūtos, Būdininkų ir Asiūklės fermų buvo pastatyta 5 vandens bokštai ir jų gręžiniai, 9 fermos, 5 klojimai, trąšų ir grūdų sandėlai. Rytinėje N. Ūtos gyvenvietės dalyje buvo pastatytas ir įrengtas su centalizuotu šildymu mechanizacijos dirbtuvių kompleksas. Jame įruošta technikos aptarnavimo ir remonto salės, patalpos tekintojų, suvirintojų ir šaltkalvių, elektrikų darbui. Čia buvo įruošta centrinio valdymo dispečerinė – kabinetai jos, inžinerijos darbuotojams, sandėliai žemės ūkio technikos atsarginėms dalims, elektros prietaisams, statybos darbų įrankiams, priešgaisrinės apsaugos inventoriui; įruošti dušai ir baseinas mechanizatoriams. Čia gavo patalpas ir telefono linijų dispečerinė bei pieno priėmimo punktas, staliai. Šiltuose garažuose buvo laikomos visos krovininės ir lengvosios mašinos, stoginėse ir saugojimo aikštelėse laikomi [[javų kombainas|kombainai]], [[traktorius|traktoriai]], žemės ūkio ir kita technika. Dirbtuvių teritorijoje įruošta kuro ir tepalų bazė, sargų ir kuro sandėlininkų nameliai.
[[1972]] m. iškastas ežeriukas. [[1982]] m. įkurtas prie jo parkas.
[[1924]] m. pastatytoji bažnyčia sudegė [[1944]] metais. [[1990]] m. Prienų parapijos kunigo monsinjoro Juozapo Užupio ir vietos parapijiečių iniciatyva bažnyčia buvo atstatyta.
[[2006]] m. [[liepos 10]] d. Prezidento dekretu patvirtintas [[Naujosios Ūtos herbas]]. [[2007]] m. gyveno 85 šeimos su 232 gyventojais.
{{adm
|
