Škumbinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: eo:Rivero Shkumbin)
| Vikiteka =
}}
'''Škumbinis''' ({{sq|Shkumbini}}) - – upė vidurio [[Albanija|Albanijoje]].
 
Ant upės įrengta keletas nedidelių hidroelektrinių, žemupyje įrengta [[kanalas|kanalų]] sistema. Upės vanduo naudojamas [[irigacija|drėkinimui]].
== Geografija ==
 
Upės ištakos yra į pietryčius nuo [[Pogradecas|Pogradeco]], į pietvakarius nuo [[Ohrido ežeras|Ohrido ežero]]. Iš pradžių kalnuotu slėniu teka į šiaurę. Prie [[Libraždis|Libraždžio]] slėnis pasuka į vakarus. Vėlia siaura protaka kerta kalnų grandinę ir prie [[Elbasanis|Elbasanio]] pradeda tekėti Mizenkės žemuma. Įteka į [[Adrijos jūra|Adrijos jūrą]] į šiaurę nuo [[Karavasta|Karavastos]] lagūnos ir sudaro savo deltą.
 
Škumbinio poplūdis būna rudenį ir žiemą, o vasarą - – nusenka. Prie upės įsikūrę miestai: Kukiosas, [[Libraždis]], [[Elbasanis]], [[Cerikas]], [[Pekinis]], [[Rogožinė]].
 
== Ekologija ==
 
1996  m. Škumbinyje buvo suskaičiuotos 17 žuvų rūšių. Didžąją dalį jų sudaro [[karpinės]] žuvys. Upėje gyvena ir daug retų žuvų rūšių.
 
== Kultūrinė riba ==
 
Škumbinio upe eina etnolingvistinė riba pagrindinių albanų dialektų, kurie skiriasi [[fonetika]] ir žodynu - – [[toskų tarmė|toskų]] ir [[gegų tarmė|gegų]]. Škumbinio riba yra ne tik kalbinė; tai taip pat ir religinė-kultūrinė riba. Piečiau Škumbinio praktiškai nėra katalikų, o į šiaurę nuo išskyrus didžiuosius miestus praktiškai nėra [[Albanijos Stačiatikių Bažnyčia|stačiatikių]].
 
Toskai visada garsėjo savo atvirumu pasauliui, o šiaurės kalnuose gyvenentys gegai - – koservatyvymu. "Škumbinio„Škumbinio kultūrinė siena"siena“ taip pat jaučiama ir politikoje. Ankstesnysis komunistinis elitas buvo daugiausia iš šalies pietų. Šiaurėje kilo ir pirmieji protestai, kurioje stipriausias pozicijas turėjo pirmojo nekomunistinio prezidento Sali Berišos šalininkai.
 
[[Kategorija:Albanijos upės]]