15:43, 17 rugsėjo 2011 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		19:14, 21 spalio 2011 versija taisyti anuliuoti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kalbų santrumpų šablonai Kitas pakeitimas →
Eilutė 56: == Valdymas == [[1525 m.]] Prūsijos kunigaikštystėje buvo sudaryti nauji administraciniai teritoriniai vienetai: didieji valsčiai (~~vok. ''~~{{De\|Hauptamt''}}), į kuriuos įėjo mažesni valsčiai (~~vok. ''~~{{De\|Amt''}}). Visa valstybė buvo suskirstyta į 3 dideles sritis, kurios susidėjo iš didžiųjų valsčių: * '''Sembos sritis''' (vad. Žemutinė Prūsija) susidėjo iš 10 valsčių: Žiokų, Žuvininkų, Tepliuvos, Noihauseno, Labguvos, Toplaukio, Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos. * '''Notangos srityje''' buvo 13 valsčių: Balgos, Brandenburgo, Ylavos, Barštyno, Bartų, Unguros, Leko, Alėckos, Lėciaus, Johanisburgo, Reino, Rastenburgo ir Zeehesteno. * '''Oberlando srityje''' (vad. Aukštutinė Prūsija) buvo 8 valsčiai: Prūsų Olandijos, Morungo, Osterodės, Lybštadto, Lybemiulės, Hohenšteino, Ryzenburgo ir Marienverderio. Valsčiaus viršininkas vadinosi hauptmanu (~~vok. ''~~{{De\|Hauptmann''}}). Jis buvo teisėjas, policijos viršininkas, tvarkė ir ūkinius reikalus. Tepliuvos, Žiokų, Žuvininkų ir Brandenburgo hauptmanai sudarė Prūsijos kunigaikščio Tarybą, arba keturių kolegiją. [[Klaipėdos apskritis]], sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo, 1525 m. vadinta ~~vok. ''~~{{De\|Hauptamt Memel''}}. <ref>Mažosios Lietuvos enciklopedija, I t., Vilnius, 2000. 31 p.</ref> Prūsijos valdovai savo raštinėje Berlyne laikė mažiausiai du tarnautojus susirašinėjimui su lietuviškąja provincija [[lietuvių kalba]] vesti.

Prūsijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų