'''Eteris''', ('''Aiteras''') („viršutinis{{gr|Αἰθήρ, dangus“Aithēr}} 'viršutinis dangus') – [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, [[Dzeusas|Dzeuso]] buveinė<ref>Homeras II. II 412</ref>. Jis gimė iš [[Niktė]]s ir jos brolio [[Erebas|Erebo]], [[Gaja|Gajos]] (arba [[Hemera|Hemeros]]) vyras<ref>Hesiodas. Teogonija 124</ref>. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] gynybinė siena ir riba skirianti [[Tartaras|Tartarą]] nuo kosmoso.
Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias<ref>Vergilijus Georgikos 325</ref>.
