Jonas Kazlauskas (1930): Skirtumas tarp puslapio versijų

Faktinis visos baltistų veiklos vadovas. Daugiausia tyrinėjo [[baltų kalbos|baltų kalbų]] istorijos problemas. Paskelbė seriją straipsnių apie [[Lietuvių kalba|lietuvių]] kalbos [[daiktavardis|daiktavardžių]] linksniavimo raidą, jų kamienų mišimą, galūnių kilmę. Svarbūs baltų fonologijos ir akcentologijos tyrinėjimai. Ypač reikšmingas straipsnis „Lietuvių literatūrinės kalbos fonemų diferencinių elementų sistema“, išsp. 1966 m. Daugumą tyrinėjimų apibendrino veikale „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“. Tai nėra išsami istorinė gramatika, daugiau nagrinėjamas [[kirčiavimas]], daiktavardis ir [[veiksmažodis]], yra ir sunkiai įrodomų hipotezių. Svarbiausia reikšmė – pirmą kartą lietuvių kalbotyroje panaudota nauja tyrinėjimo metodika – nuo kalbų lyginimo pereinama prie vidinės rekonstrukcijos, nuo atskirų faktų istorijos – prie fonologinių ir gramatinių sistemų raidos. Vertingiausias daiktavardžio istorijos skyrius. Domėjosi ir dabartinės lietuvių kalbos problemomis.<ref>{{VLE|IX|673|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Jonas Kazlauskas (1930)}}</ref>