Žaliosios valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
{{adm
|[[1867]]–[[1950]] m.|[[Vilkaviškio apskritis]]}}
 
{| {{gražiLentelė}} cellpadding="2" cellspacing="2"
| colspan="7" bgcolor="#DFE8EB" align=center | '''Valsčiaus istorija'''
|-
| width=10% | '''''Metai''''' || width=10% | '''''Plotas km²''''' || width=10% | '''''Gyventojų skaičius''''' || width=10% | '''''Tankumas žm/km²''''' || width=10% | '''''Ūkių skaičius'''''|| width=10% | '''''Vietovių skaičius''''' || width=15% | '''''Kiti teritoriniai vienetai'''''
|-
| [[1923]] || 93 || 3678 || 39.5 ||396 || 35
|}
 
Iki [[1230]] m. [[birželio 16]] dienos, kai lenkų pakviestas [[Kryžiuočių ordinas]] [[Krušvice]] su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno [[sūduviai]]. Kryžiuočiams sūduvius [[1279]]–[[1283]] metais žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol [[Melno taika|Melno taikos sutartimi]], [[1422]] m. [[rugsėjo 27]] dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] ir [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]].
eilutė 32 ⟶ 24:
Žmonės tada išsirinko jauną [[Vincas Žemaitis|Vinco Žemaičio]] tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius - [[Joną Pavilčių]] iš [[Šūklių]]. Kuris, pagaliau, vaito pareigas pavyzdingai ėjo net devynerius metus; iki pat [[1914]] metų karo. Tada iš jo jas perėme kitas šūklietis [[Jonas Šulinskas]] ir truputį vėliau [[Jonas Ufas]] iš Andriškių. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo [[1918]] metų lapkričio mėnesio iki pirmosios rusų okupacijos, Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo [[Juozas Jasulaitis]] iš [[Bobiai|Bobių]].
 
Užėjus komunistams Žaliosios viršaičio pareigas perėmė [[S. Astrauskas]], kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė, [[Klausučiai (Vilkaviškis)|Klausučiuose]] gyvenantį, [[1863 sukilimas|1863 metų sukilimo]] tremtinių anūką: 1922 metais iš [[Saratovo gubernija|Saratovo gubernijos]] į Lietuvą sugrįžusį, [[Feliksas Sereičikas|Feliksą Sereičiką]] (kuris yra parašęs labai trumpus, bet labai įdomius savo gyvenimo atsiminimus). Žaliosios valsčiaus viršaičiu jis buvo nuo 1941 iki 1944 metų, kada, susirgęs, perdavė savo pareigas Z. Garšvai ir 1944 metų vasarą pasitraukė į Vakarus.
{{vls-ist}}
|-
| [[1923]] || 93 || 3678 || 39.5396 ||396 || 35
|-
| [[1949]] {{LGS11|Vilkaviškio|1949|Žaliosios}} || 73 || || || 9 apylinkės
|}
 
==Apylinkės 1949 m.==
* [[Andriškių apylinkė]]
* [[Augalų apylinkė]]
* [[Bobių apylinkė]]
* [[Daržininkų apylinkė (Naumiestis)|Daržininkų apylinkė]]
* [[Juodupėnų apylinkė (Naumiestis)|Juodupėnų apylinkė]]
* [[Mierčių apylinkė]]
* [[Sūduvos apylinkė]]
* [[Šūklių apylinkė]]
* [[Žaliosios apylinkė]]
 
==Gyvenvietės==
eilutė 79 ⟶ 87:
==Dabartis==
[[1950]] m. [[birželio 20]] dieną visi 8 [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrities]] valsčiai buvo panaikinti ir padalinti į apylinkes. Po 83 metų gyvavimo Žaliosios valsčiaus teritorija buvo padalinta tarp [[Augalų apylinkė|Augalų]] ir [[Juodupėnų apylinkė (Naumiestis)|Juodupėnų]] apylinkių; pati [[Vilkaviškio apskritis]] performuota į [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajoną]]. [[1976]] metais Augalų apylinkė buvo pavadinta Klausučių vardu; Juodupėnų apylinkė [[1988]] metų [[birželio 22]] dieną buvo visiškai panaikinta ir jos didžioji dalis priskirta Klausučių apylinkei.
Nuo 1988 metų birželio mėnesio, [[Klausučių apylinkė (Vilkaviškis)|Klausučių apylinkė]]s ribos ir teritorija gana tiksliai ir vėl sutampa su buvusiu Žaliosios valsčiaus plotu; [[1994]] metaism. ši apylinkė gavo [[Klausučių seniūnija|Klausučių seniūnijos]] vardą. Šiandien, su 36 gyvenvietėmis ir 3388 gyventojais, ji tęsia, jau prieš 142 metus pradėtą, Žaliosios valsčiaus savivaldos darbą toliau.
 
==Žymūs žmonės==
eilutė 92 ⟶ 100:
| 1896 || [[Andriškiai]] || [[Vincas Žemaitis]], miškininkas ir etnologas || 1983
|-
| 1902 || [[Juškai (Vilkaviškis)|Juškai]] || [[Pranas Dielininkaitis]], sociologijos profesorius || 1942
|-
| 1919 || [[Rumokai]] || [[Vladas Delinikaitis]], kunigas, Romos kolegijos prefektas || 2007
eilutė 104 ⟶ 112:
| 1930 || [[Šūkliai]] || [[Gintautas Iešmantas]], žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras||
|-
| 1931 || [[Saugučiai]] || [[Juozas Marcinkevičius (1931)|Juozas Marcinkevičius]], istorikas ||
|-
| 1939 || [[Rumokai]] || [[Gražvydas Kirvaitis]], literatūrologas, vertėjas ||