Žaliosios valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
{{adm
|[[1867]]–[[1950]] m.|[[Vilkaviškio apskritis]]}}
|-▼
|-▼
| [[1923]] || 93 || 3678 || 39.5 ||396 || 35 ▼
|}▼
Iki [[1230]] m. [[birželio 16]] dienos, kai lenkų pakviestas [[Kryžiuočių ordinas]] [[Krušvice]] su mozūrų kunigaikščiu Konradu pasirašė galutinę sutartį pradėti savo kryžiaus karo žygį, rytinėje ir pietinėje užnemunėje gyveno [[sūduviai]]. Kryžiuočiams sūduvius [[1279]]–[[1283]] metais žiauriai nukariavus, šis kraštas beveik 150 metų buvo nuolatinis Ordino ir Lietuvos karo laukas, kol [[Melno taika|Melno taikos sutartimi]], [[1422]] m. [[rugsėjo 27]] dieną, vokiečiai pagaliau „visų savo teisių“ į šias Lietuvos žemes atsisakė. Vakarinė Sūduvos dalis liko vokiečiams ir vėliau būdavo vadinama „Mažąja Lietuva“, Lietuvai gi pripažintos žemes buvo padalintos tarp [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] ir [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]].
eilutė 32 ⟶ 24:
Žmonės tada išsirinko jauną [[Vincas Žemaitis|Vinco Žemaičio]] tėvą Petrą; šiam už pusmečio atsisakius - [[Joną Pavilčių]] iš [[Šūklių]]. Kuris, pagaliau, vaito pareigas pavyzdingai ėjo net devynerius metus; iki pat [[1914]] metų karo. Tada iš jo jas perėme kitas šūklietis [[Jonas Šulinskas]] ir truputį vėliau [[Jonas Ufas]] iš Andriškių. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, nuo [[1918]] metų lapkričio mėnesio iki pirmosios rusų okupacijos, Žaliosios valsčiaus viršaičiu buvo [[Juozas Jasulaitis]] iš [[Bobiai|Bobių]].
Užėjus komunistams Žaliosios viršaičio pareigas perėmė [[S. Astrauskas]], kuris pasitraukė kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui. Jo vietoje, Vilkaviškio apskrities viršininkas paskyrė
{{vls-ist}}
▲|-
▲|-
| [[1949]] {{LGS11|Vilkaviškio|1949|Žaliosios}} || 73 || || || 9 apylinkės
▲|}
==Apylinkės 1949 m.==
* [[Andriškių apylinkė]]
* [[Augalų apylinkė]]
* [[Bobių apylinkė]]
* [[Daržininkų apylinkė (Naumiestis)|Daržininkų apylinkė]]
* [[Juodupėnų apylinkė (Naumiestis)|Juodupėnų apylinkė]]
* [[Mierčių apylinkė]]
* [[Sūduvos apylinkė]]
* [[Šūklių apylinkė]]
* [[Žaliosios apylinkė]]
==Gyvenvietės==
eilutė 79 ⟶ 87:
==Dabartis==
[[1950]] m. [[birželio 20]] dieną visi 8 [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrities]] valsčiai buvo panaikinti ir padalinti į apylinkes. Po 83 metų gyvavimo Žaliosios valsčiaus teritorija buvo padalinta tarp [[Augalų apylinkė|Augalų]] ir [[Juodupėnų apylinkė (Naumiestis)|Juodupėnų]] apylinkių; pati [[Vilkaviškio apskritis]] performuota į [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio rajoną]]. [[1976]] metais Augalų apylinkė buvo pavadinta Klausučių vardu; Juodupėnų apylinkė [[1988]] metų [[birželio 22]] dieną buvo visiškai panaikinta ir jos didžioji dalis priskirta Klausučių apylinkei.
Nuo 1988 metų birželio mėnesio, [[Klausučių apylinkė (Vilkaviškis)|Klausučių apylinkė]]s ribos ir teritorija gana tiksliai ir vėl sutampa su buvusiu Žaliosios valsčiaus plotu; [[1994]]
==Žymūs žmonės==
eilutė 92 ⟶ 100:
| 1896 || [[Andriškiai]] || [[Vincas Žemaitis]], miškininkas ir etnologas || 1983
|-
| 1902 || [[Juškai (Vilkaviškis)|Juškai]] || [[Pranas Dielininkaitis]], sociologijos profesorius || 1942
|-
| 1919 || [[Rumokai]] || [[Vladas Delinikaitis]], kunigas, Romos kolegijos prefektas || 2007
eilutė 104 ⟶ 112:
| 1930 || [[Šūkliai]] || [[Gintautas Iešmantas]], žurnalistas, Kovo 11 Akto signataras||
|-
| 1931 || [[Saugučiai]] || [[Juozas Marcinkevičius (1931)|Juozas Marcinkevičius]], istorikas ||
|-
| 1939 || [[Rumokai]] || [[Gražvydas Kirvaitis]], literatūrologas, vertėjas ||
|