Žemaičiai (baltų gentis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabar šios baltų genties pakraščiuose yra įsikūrę šie miestai ir miesteliai, tai: [[Kaunas]], [[Karmėlava]], [[Žeimiai]], [[Bukonys]], [[Siesikai]], [[Raguva]], [[Miežiškiai]], [[Panevėžys]], [[Gegužinė]], [[Smilgiai]], [[Šeduva]], [[Radviliškis]], [[Šiauliai]], [[Kuršėnai]], [[Tryškiai]], [[Luokė]], [[Varniai]], [[Tverai]], [[Laukuva]], [[Pajūralis]], [[Bikavėnai]], [[Žygaičiai]], [[Tauragė]], [[Jurbarkas]], [[Šlienava]]. Kiti didesni miestai ar miesteliai yra šie: [[Kėdainiai]], [[Raseiniai]], [[Kelmė]], [[Šilalė]], [[Ariogala]], [[Tytuvėnai]], [[Ramygala]], [[Karmėlava]], [[Skaudvilė]], [[Užventis]].

 

Vieningai ir [[Archeologija|archeologų]], ir [[Kalbininkai|kalbininkų]] ši teritorija priskiriama žemaičių [[gentis (etnologija)|gentims]], bet nesutariama dėl jos kilmės ir chronologijos. Apie šią baltų gentį nėra rasta gilesnių šaknų kaip pirmojo tūkstantmečio po Kristaus vidurys. Archeologiškai yra neskiriama kaip atskira gentis pirmaisiais amžiais po Kristaus, todėl neabejotinai ji pradėjo formuotis [[Didysis tautų kraustymasis|tautų kilnojimosi]] laikotarpiu. Žemaičių substratu laikytinos [[Vakarų baltai|vakarų baltų]] periferinės grupės (galbūt [[kuršiai]] kada gyveno daug didesnėje teritorijoje į pietryčius).