Nansi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: en:Nancy, France
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 29:
 
== Istorija ==
Nansi žinomas nuo X amžiaus. Nuo XIII a. iki [[1766]] m. čia buvo [[Lotaringija|Lotaringijos]] hercogų rezidencija, vėliau įėjo [[Prancūzija|Prancūzijos]] sudėtin. Miestas itin tampriaiglaudžiai susijęs su Lietuvos–Lenkijos karaliumi [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovu Leščinskiu]]. [[Versalis|Versalyje]] išleidęs savo dukterį už Prancūzijos karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]], jam pačiam [[1735]] m. buvo suteikti Lotaringijos ir [[Baro kunigaikštystė|Baro kunigaikštysčių]] hercogų titulai; Leščinskis su žmona apsigyveno Nansi. Jis čia įkūrė Stanislovo akademiją.
 
[[Vaizdas:Bonsecours Nancy.JPG|thumb|left|250px|Miesto katedra su [[ATR|Lietuvos-Lenkijos]] herbu]]
[[Vaizdas:Nancy - Place Stanislas.JPG|thumb|left|250px|Viena iš miesto aikščių pavadinta Stanislovo vardu. Tai buvusi Karaliaus aikštė, kuri įrengta S. Leščinskio lėšomis, joje [[1831]] m. pastatytas paminklas S. Leščinskiui. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 147 p.</ref>]]
 
Nansi mieste stovi [[katedra]], XVIII a. statyta mūsų krašto valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo [[koplyčia]], kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios ''Notre-Dame de Bonsecours'' bažnyčios fasado yra ir [[ATR]] herbas. Antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė [[Nikola Sebastajanas]] ir [[Klodas–LujiKlodas-Luji Vasė]]. Karalienė Kotryna pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į dangų. Karalių Stanislovą apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
 
Prie Leščinskių kapų lankėsi į Prancūziją pasitraukę [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] dalyviai lenkai ir lietuviai. Jų ir šalyje studijavusių tautiečių pastangomis [[1758]] m. abiejų karalių palaikai buvo laivu išplukdyti į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[Rusijos caras]] nutarė atkeršyti nepaklusniam valdovui ir neleido karstų gabenti į [[Krokuva|Krokuvą]], jie buvo palaidoti Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tik [[1922]] m., sutinkamai su pasirašyta [[Rygos sutartis|Rygos sutartimi]], Lečinskių palaikai buvo palaidoti tėvynėje.<ref> [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/45870 Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje]</ref>