Audinys (biologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Filogenezė]]s požiūriu audiniai labai kito, darėsi sudėtingesni, todėl kiekvieną audinių grupę sudaro keletas pogrupių, kuriems būdinga siauresnė funkcinė specializacija ir savita sandara. Audiniai formuojasi iš [[gemalinis lapelis|gemalinių lapelių]]: epitelinis audinys – iš [[ektoderma|ekotodermosektodermos]], [[mezoderma|mezodermos]] ir [[entoderma|entodermos]], jungiamasis ir raumeninis – iš mezodermos, nervinis – iš ektodermos. Audiniai susidaro dauginantis ir diferencijuojantis užuomazgų ląstelėms. Žmogaus organizmą sudarančiuose audiniuose yra daugiau kaip 100 įvairių morfologinių tipų ląstelių. Kai audinį sudarančios ląstelės galutinai diferencijuojasi po [[gimimas|gimimo]] arba pirmaisiais gyvenimo metais, jos yra ilgaamžės, toliau negalinčios daugintis. Bet tokios ląstelės sensta, miršta ir jų organizme nuolat mažėja. Tokios yra [[Neuronas|nervinės ląstelės]]. Kitų audinių ląstelės tam tikromis sąlygomis gali daugintis. Pavyzdžiui, [[amputacija|amputavus]] dalį [[kepenys|kepenų]], likusios kepenų ląstelės gali pradėti daugintis ir kepenų masė atsinaujina. [[oda|Odos]] epitelio ląstelės nuolat nubyra, bet [[epidermis|epidermio]] vientisumas nepažeidžiamas, kadangi pasenusias ląsteles pakeičia naujos.