Koriakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Koriakai''' - – tauta, gyvenanti [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos pusiasalyje]] [[Rusija|Rusijos]] Tolimuosiuose Rytuose, palei [[Beringo jūra|Beringo jūrą]], piečiau [[anadyrius|Anadyriaus]] baseino ir žemėse šiauriau Kamčiatkos. Kūno sudėjimu ir gyvenimo būdu panašūs į [[čiukčiai|čiukčius]]. Giminingi itelmenams (kamčiadalams), irgi gyvenantiems Kamčiatkoje.

Į vakarus nuo koriakų gyvena [[evenai]], į šiaurės rytus - – čiukčiai, į pietus - – [[aliutorai]], į rytus - – kerekai.

Pavadinimas ''koriakai'' pirmą kartą užrašytas rusų keliautojo Stepano Krašeninikovo 1775  m. ir iki šiol naudojamas kaip oficialus terminas. Tai gretimų tautų duotas pavadinimas, išverčiamas kaip 'su elniais'.

Anksčiau koriakų teritorija buvo didesnė. Jų arealo kraštas siekė nivchų teritoriją dabartiniame [[Chabarovsko kraštas|Chabarovsko krašte]]. Vėliau įsibrovę evenai išstūmė koriakus iš dalies jų žemių, ir koriakams liko tik dabar užimamos žemės. Karas su [[kazokai]]s ir 1769-1770 1769–1770 m. [[raupai|raupų]] epidemija smarkiai sumažino koriakų populiaciją (1700  m. jų buvo apie 10-11 tūkstančių, o 1800 - – apie 4800).

1931  m. [[TSRS|Tarybų Sąjungoje]] buvo sudaryta [[Koriakų autonominė apygarda]], kuri 2007  m. [[liepos 1]] d. buvo sujungta su [[Kamčiatkos kraštas|Kamčiatkos kraštu]].

Koriakų tikėjimas buvo [[animizmas]] - – tam tikra šamanizmo forma. Koriakų mitologija paremta padavimais apie antgamtinį šamaną Kvikilį ('Didysis Varnas'; {{en|Quikil}}), kuris buvo pirmasis žmogus ir koriakų globėjas. Mitai apie Didįjį Varną būdingi ir Šiaurės Amerikos vakariniame krašte gyvenantiems tlingitams ir kitoms Šiaurės Amerikos [[indėnai|indėnų]] gentims.