Nencai: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: da:Nenets)
}}
 
'''Nencai''' ({{yrk|ненэця}}; {{ru|ненцы, самоеды, юраки}}) - – vietinė šiaurės [[Sibiras|Sibiro]] tauta, gyvenanti [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] pakrantėje pradedant [[Kanino pusiasalis|Kanino pusiasaliu]] ir baigiant [[Taimyro pusiasalis|Taimyru]] (Rusija), priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų šeimos]] samodų šakai.
 
== Pavadinimas ==
Ilgą laiką nencus vadino ''samojedais'' ({{Ru|самоед}} 'saviėdis'). Šis paniekinamai skambantis pavadinimas atsirado iškraipius nencų savivardį ''saamod'' ar ''saamid'' ([[samodų kalbos|samodų kalbų]] priesaga ''-d'' reiškia [[daugiskaita|daugiskaitą]]). XIX a. rusų [[etnografija|etnografinėje]] literatūroje nencus vadino ''Samojad''' (''Самоядь'') , ''Samod' '' (''Самодь''), ''samodiečiai'' (самодийцы). Anglų kalboje buvo vartojamas pavadiniams ''Samodi''.
 
Pavadinimas ''Samojad''' (''Самоядь'') rusų kalboje gali būti iššifruotas kaip sudarytas iš dviejų žodžių: ''samo''- (''само''- 'pats; save') + ''ėd'' (''ед'' 'ėdantis, valgantis'). Dėl tokios įžeidžiančios šifruotės XX a. pavadinimas ''samojedai'' buvo pakeistas į ''nencai'', kuris reiškia 'žmonės'.
 
Senuosiuose rusiškuose dokumentuose ''samojedais'' vadino ne tik nencus, bet ir kitų Šiaurės Sibiro tautų ([[nganasanai|nganasanų]], [[encai|encų]], [[selkupai|selkupų]]), kalbančių samodų kalbomis, atstovus.
 
== Nencų gyvenimo būdas ==
[[Vaizdas:Nenets.jpg|thumb|left|250px|Nencų šeima tradiciniame [[čiumas|čiume]] (palapinėje)]]
Nencai sudaro tris grupes, kurios skiriasi savo gyvenimo būdu:
* ''tundros nencai'' - – gyvena tolimoje šiaurėje
* ''miškų nencai'' (Chandejarai)
* sukomėję nencai (jaranai) - – susidarė nencams susiliejant su [[komiai]]s ižmiečiais.
Manoma, kad nencai į šiaurę atkeliavo iš labiau pietinių kraštų dar pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį. Jie apsistojo tarp Kanino ir Taimyro pusiausalių, ties [[Obė|Obe]] ir [[Jenisiejus|Jenisiejumi]]. Vieni apsigyveno mažomis bendruomenėmis ir užsiėmė žemdirbyste, kiti liko klajokliais medžiotojais ir elnininkais. Jie augino samojedų veislės šunis, kurie padėdavo ganyti elnius, traukti roges, medžioti ir tiesiog išgyventi. Šiuos šunis vėliau plačiai naudojo poliarinėse ekspedicijose.
 
Tradicinė nencų kultūra buvo šamanistinės ir [[animizmas|animistinė]]. Nencų šamanai vadinosi ''tadibjos''.
Nencų visuomenė buvo organizuota klanais.
 
Tradicinis verslas - – kaimeninė [[elnininkystė]]. Auginamus [[šiaurinis elnias|šiaurės elnius]] jie naudoja ir kaip kinkomus gyvulius, kurie traukia roges. [[jamalo pusiasalis|Jamalo pusiasalyje]] keli tūkstančiai klajojančių nencų elnininkų augina apie 500 000 šiaurės elnių.
 
Tarybiniais metais buvo bandoma klajoklius nencus paversti sėsliais. Jie buvo apgyvendinami ūkiuose, vaikai - – mokomi internatinėse mokyklose, kas menkino jų kultūrinį tapatumą.
<br />Perimdami sėslų gyvenimo būdą jie ėmė įsisavinti jiems anksčiau nebūdingas profesijas. Konstantinas Pankovas tapo garsiu dailininku, Jurijus Vela - – pirmuoju rašytoju (nors ir toliau klajojo kaip elnininkas) nencų kalba.
{{Commons|Nenets|no=T}}