'''Bandava''' - – [[kuršiai|kuršių]] žemė nuo vėlyvajame [[geležies amžius|geležies amžiuje]] ir [[XIII a.]] Žemė buvo [[Venta|Ventos]] vidurupyje, nuo Abavos intakos abiem pusėmis iki Skrundos ir kairiuoju pavenčiu iki pat Lietuvos sienos, tarp [[Ventava|Ventavos]], [[Ceklis|Ceklio]], [[Piemarė]]s, [[Duvzarė]]s ir Baltijos jūros. Pirmą kartą žemė minima cistersų vienuolio Balduino Alniečio (popiežiaus pasiuntinio Otono įgaliotinio) [[1230]] m. [[gruodžio 28]] d. su kuršiais sudarytoje krikšto sutartyje. [[1253]] m. Kuršo vyskupui pasidalinus su [[Livonijos ordinas|Ordinu]] žemėmis, du trečdaliai visos Bandavos atiteko Ordinui. Dalybų akte Bandava priskiriama prie gyvenamųjų sričių (''terrae inhabitatae'') ir jos plote minimos žymesnės iki šių laikų išlikusios gyvenvietės: [[Kuldyga]], [[Aizputė]], Alsunga, Skrunda, Embūtė, Bata, Valtaikiai.
